Senovinės žvaigždės liepsnojanti arka
Cigno kilpa, dar žinoma kaip Šydo ūkas, yra supernovos liekana, susidariusi dėl žvaigždės sprogimo prieš 5,000–8,000 metų. Savo švytėjimo piko metu ji buvo tokia ryški, kad ją buvo galima matyti plika akimi iš Žemės. Šiandien ji užima 3 laipsnius naktiniame danguje — tai dvigubai daugiau nei šeši pilni mėnuliai.
Naujų technologijų dėka atsiskleidžia grožis
Naujasis sudėtinis vaizdas, sukurtas Chandra observatorijos ir mėgėjo astronomo Johno Stone’o, apjungia rentgeno ir optinius duomenis. Šis vaizdas suteikia galimybę pamatyti Cigno kilpos didybę. NASA Chandra komanda taip pat išleido 3D vizualizaciją, kurioje pavaizduota, kaip smūginė banga sąveikauja su tarpžvaigždine medžiaga — tarp žvaigždžių esančiomis dulkėmis ir dujomis.
Naktinio dangaus stebuklai
Cigno kilpa yra ypatingas objektas, leidžiantis geriau suprasti visatos evoliuciją ir žvaigždžių gyvenimo ciklą. Tai ne tik mokslinis tyrimas, bet ir estetinė patirtis, žavinti tiek profesionalius astronomus, tiek mėgėjus. Šis kosminis reginys primena, kad net senovės sprogimai gali sukurti nepakartojamą grožį, kuris išlieka tūkstančius metų.
Tamsioji kosmoso pusė
Ši supernovos liekana ne tik atskleidžia žvaigždžių gimimo ir mirties paslaptis, bet ir kelia klausimų apie kosmoso tamsiąją pusę. Kaip šie sprogimai veikia aplinką ir kaip jie prisideda prie naujų žvaigždžių formavimosi? Cigno kilpos tyrimai yra tik maža dalis didžiojo mūsų visatos supratimo dėlionės.
