Įvadas į senovinę navigaciją
Senovės gyvūnai, kaip ir šiuolaikiniai unguriai, galėdavo orientuotis pagal Žemės magnetinį lauką. Kaip jie tai darė, ilgą laiką buvo paslaptis, tačiau nauji tyrimai rodo, kad šis gebėjimas buvo susijęs su mažomis magnetinėmis struktūromis, atrastomis jūros dugne.
Magnetinių struktūrų atradimas
Per milijonus metų jūros dugne kaupėsi mikroskopinės struktūros, kurios savo forma primena ieties galus. Jos yra tokio pat dydžio kaip bakterijų ląstelės, tačiau jų kilmė ir paskirtis ilgai buvo neaiški. Mokslininkai iš Kembridžo universiteto ir Berlyno Helmholco centro pagaliau iššifravo šią galvosūkį.
Navigacijos sistema
Mokslininkai pirmą kartą gavo trimačius šių struktūrų magnetinės struktūros vaizdus, naudodami naują magnetinės tomografijos techniką. Šios struktūros viduje magnetiniai momentai susisuka aplink centrinę ašį, sudarydami miniatiūrinį sūkurį. Tai ideali navigacijos struktūra, leidžianti ne tik nustatyti magnetinio lauko kryptį (platumą), bet ir jo stiprumą, kuris kinta su ilguma.
Struktūrų stabilumas ir funkcionalumas
Vingiuota struktūra yra labai stabili ir atspari trikdžiams. Anksčiau buvo manoma, kad šios struktūros yra per didelės navigacijai ir galbūt tarnauja kaip apsauginiai spygliai. Tačiau modeliavimas parodė, kad jos turi pažangių magnetinių savybių, kurios dabar buvo patvirtintos eksperimentiškai.
Galimos struktūrų kūrėjos
Pagrindinė hipotezė, kas sukūrė šias struktūras, yra unguriai. Jie atsirado maždaug prieš 100 milijonų metų ir yra žinomi dėl savo gebėjimo jausti magnetinį lauką, tačiau mechanizmas, kaip jie tai daro, dar nėra iki galo išaiškintas. Ungurių kūnuose buvo aptikta magnetito dalelių, tačiau tiesioginio jų vizualizavimo ląstelėse dar nepavyko atlikti dėl per mažo jų dydžio.
Išvada
Šis atradimas yra pirmas tiesioginis įrodymas, kad senovės gyvūnai naudojo geomagnetinę navigaciją. Tai atveria naujas duris suprasti, kaip gyvybė evoliucijos eigoje prisitaikė prie aplinkos, naudodama Žemės magnetinį lauką kaip natūralų GPS.
