Šiaurės pašvaistės legendos: nuo vikingų iki saamių mitų

Vikingų mitai apie šiaurės pašvaistę

Vikingai, pirmą kartą pamatę šiaurės pašvaistę, ją siejo su valkirijų kariais. Jie tikėjo, kad tai yra šviesos atspindžiai nuo valkirijų kardų, kurie veda karius į Valhalos rūmus.

Saamių tradicijos ir simboliai

Saamių šamanai savo būgnuose dažnai piešė šiaurės pašvaistės simbolius. Saamių kalboje yra keli pavadinimai šiam reiškiniui, vienas iš jų – „guovssahas”, reiškiantis „šviesą, kurią galima girdėti”. Saamiai taip pat tikėjo, kad pašvaistė gali būti žinutės iš mirusiųjų pasaulio arba kibirkštys, kylančios į dangų po lapės uodegos mosto. Būtent dėl šios legendos atsirado suomiškas pavadinimas „revontulet”, reiškiantis „lapių ugnis”.

Viduramžių prietarai

Viduramžiais šiaurės pašvaistė buvo laikoma pranašu, numatančiu epidemijas ir karus. Šis gamtos reiškinys kėlė baimę ir buvo siejamas su nelaimėmis.