Siūlomas būdas nustatyti aparato padėtį prie Mėnulio pagal saulės baterijų įtampą per užtemimą
Ian Down iš Advanced Space kartu su kolegomis iš Space Exploration Engineering ir Texas A&M University pasiūlė būdą nustatyti aparato padėtį prie Mėnulio pagal tai, kaip per užtemimą krinta ir atsistato jo saulės baterijų įtampa. Išankstinis straipsnio variantas jau paskelbtas arXiv.
Metodo idėja siejama su tuo, kad NASA Deep Space Network vis sunkiau aptarnauja augantį misijų skaičių. Tinklas, kaip ir 1960-aisiais, turi tris antenų kompleksus, išdėstytus maždaug kas 120 ilgumos laipsnių, todėl naujoms misijoms darosi sunkiau gauti stebėjimo seansą.
Saulės, Žemės ir Mėnulio padėtys, o kartu ir jų metami šešėliai, yra žinomi daug metų į priekį. Nors inžinieriai užtemimų paprastai vengia, nes tuo metu išsikrauna baterijos ir aparatas atvėsta, būtent momentai, kai saulės baterijų įtampa pradeda kristi ir vėliau vėl kyla, gali būti panaudoti trimatės padėties nustatymui be kamerų, žvaigždžių jutiklių ar radijo signalų.
Mėnulis, neturėdamas atmosferos, meta nelygų šešėlį, kurį formuoja kalnai ir krateriai. Pasak autorių, kiekvienas toks nelygumas gali paslinkti užtemimo momentą keliomis sekundėmis. Žemės šešėlio modelį apsunkina tai, kad planeta yra suplota ties ašigaliais, o atmosfera sklaido Saulės šviesą ir padidina šešėlį. Šiam modeliui patikslinti autoriai panaudojo daugiau kaip 22 tūkst. stebėjimų, kaip Žemės šešėlis dengia Mėnulio kraterius. Šiuos duomenis astronomai rinko nuo 1842 iki 2011 metų.
Metodas buvo patikrintas naudojant CAPSTONE skrydžio telemetriją. Šis Advanced Space kubsatas buvo skirtas Lunar Gateway stočiai numatytai orbitai išbandyti. 2026 metų sausio 11 dieną CAPSTONE praskriejo per Mėnulio šešėlį: įtampa nukrito nuo 23 V beveik iki nulio, o grįžus į Saulės apšvietimą pakilo iki 31 V. Įėjimą į šešėlį ir išėjimą iš jo algoritmas nustatė iki 15 sekundžių tikslumu.
Dar vienas bandymas atliktas simuliacijoje, kai aparatas praleido ryšio seansą ir jo padėties neapibrėžtumas išaugo keliais kilometrais. Vien užtemimo duomenys šį neapibrėžtumą sumažino daugiau kaip 60 proc.
Autorių teigimu, metodas nereikalauja papildomos masės ar energijos sąnaudų laive. Pagrindine priemone vis tiek išlieka radijo stebėjimas, tačiau toks sprendimas galėtų tapti atsarginiu variantu, kai ryšio seansas neįvyksta.

