Planetos be žvaigždžių: ar galima skysto vandens egzistencija?
Galaktikoje dreifuoja milijardai vadinamųjų klajojančių planetų, kurios nėra susijusios su jokiu žvaigždžių sistema. Naujausi tyrimai rodo, kad jų gali būti tiek pat, kiek ir žvaigždžių Paukščių Take. Kai kurios iš šių planetų gali turėti palydovus, dalis jų – panašaus dydžio kaip Žemė.
Potvynio jėgų šiluma
Mokslininkai iš Miuncheno universiteto, vadovaujami Davido Dalbyudingo, nagrinėja, ar skystas vanduo gali egzistuoti tokių palydovų paviršiuje be žvaigždžių šviesos. Vienas iš galimų šilumos šaltinių yra potvynio jėgos. Tėvinės planetos gravitacija deformuoja palydovą, šildydama jį iš vidaus. Šis mechanizmas sukuria poledinius vandenynus Encelade ir Europoje bei vulkanus Ijoje – be Saulės įtakos.
Atmosferos vaidmuo
Kad vanduo išliktų skystas palydovo paviršiuje, reikalinga atmosferos antklodė. Nors anglies dioksidas atrodo tinkamas kandidatas, jis kondensuojasi į skystį ar ledą esant aukštam slėgiui ir silpnam šildymui, todėl palydovas užšąla. Vandenilio atmosfera veikia kitaip – ji sulaiko potvynio šilumą paviršiuje kaip šiltnamio efektą sukelianti antklodė.
Modeliavimo rezultatai
Modeliavimas parodė įspūdingus rezultatus. Esant 1 baro slėgiui, skystas vanduo gali egzistuoti paviršiuje iki 95 milijonų metų. Jei atmosfera būtų šimtą kartų tankesnė už žemės, vanduo galėtų išlikti skystas iki 4,3 milijardo metų, kas yra panašu į mūsų planetos amžių.
Orbitalinės ypatybės
Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tokių palydovų orbitos gali būti labai ištęstos, o potvyniai paviršiuje – milžiniški. Tai sukuria „drėgno-sauso” ciklus, kurie, kaip manoma, galėjo prisidėti prie RNR formavimosi ankstyvojoje Žemėje.
