Saulės polių tyrimų proveržis
Septynis dešimtmečius mokslininkai kūrė teorijas apie saulės polius, neturėdami galimybės jų tiesiogiai stebėti. Dėl Žemės vietos ir orbitos apribojimų poliai buvo beveik nepasiekiami tyrimams. Tačiau 2025 m. kovo mėnesį Solar Orbiter įrenginys pakeitė situaciją, nes jo orbitos pasvirimas leido pirmą kartą pažvelgti į pietinį saulės polių.
Nauji atradimai apie magnetinius laukus
Išvysti duomenys nustebino astronomus. Magnetiniai laukai juda link polių 10-20 metrų per sekundę greičiu — beveik taip pat greitai kaip prie ekvatoriaus. Anksčiau buvo manoma, kad prie polių viskas sulėtėja. Šis atradimas keičia supratimą apie saulės magnetinio variklio veikimą.
Svarbūs stebėjimai ir jų reikšmė
Aštuonias dienas kamerų stebėta supergranuliacija atskleidė, kaip milžiniškos plazmos ląstelės dirba kaip konvejerinės juostos, stumiančios magnetinius laukus ir formuojančios ryškų tinklą. Mokslininkų komanda iš Makso Planko instituto stebėjo devyniasdešimt ryškių taškų šiame tinkle, kurie gyvavo bent dešimt valandų ir pasakojo apie nematomus srautus.
Ilgalaikio tyrimo poreikis
Šis tyrimas yra kaip trūkstamas dėlionės gabalas, padedantis suprasti saulės magnetinio variklio veikimą. Poliariniai magnetiniai laukai gali nuspėti kitą saulės ciklą ir lemia heliosferos magnetinio lauko stiprumą, kuris apsaugo mūsų Saulės sistemą nuo kosminių spindulių. Didžioji dalis šio lauko kyla iš poliarinių koronalinių skylių.
Ateities perspektyvos
Kol kas Solar Orbiter tik užfiksavo vieną saulės ciklo momentą, ir norint suprasti, ar šie srautai yra pastovūs, ar keičiasi su aktyvumo fazėmis, reikės metų stebėjimų. Aparatas tęs savo tyrimus, palaipsniui atskleisdamas saulės polių paslaptis ir prisidėdamas prie mūsų žinių apie šią žvaigždę plėtros.



