Sunki neutrino atmaina pasiūlyta kaip galimas materijos persvaros ankstyvojoje Visatoje paaiškinimas
Pagal dabartines teorijas po Didžiojo sprogimo materija ir antimaterija turėjo viena kitą sunaikinti, palikdamos tuščią Visatą, užpildytą tik energija. Tačiau žvaigždės, planetos ir pati gyvybė egzistuoja, todėl medžiaga kažkaip įgijo persvarą. Kaip tai įvyko, išlieka viena svarbiausių šiuolaikinės fizikos mįslių.
Southampton universiteto ir Indian Institute of Technology Kanpur fizikai dėmesį sutelkė į dalelę, kuri ilgą laiką buvo laikoma menkai reikšminga. Kalbama apie neutriną, tiksliau – jo sunkų giminaitį, vadinamą atskilusia sunkia neutrino atmaina.
Dešimtmečius manyta, kad ši dalelė yra per silpnai susijusi su kitomis dalelėmis, kad galėtų turėti didesnę įtaką. Tyrėjų siūlomas paaiškinimas remiasi tuo, kad ji skyla itin lėtai. Ankstyvajai Visatai vėstant, ši sunki neutrino atmaina, anot autorių, išliko pakankamai ilgai, kad kuriam laikui perimtų didžiąją energijos dalį ir inicijuotų laikotarpį, kuriame dominavo medžiaga.
Tai, pasak autorių, pakeitė temperatūrą, kurioje elektronai ir kiti leptonai sąveikavo su savo antidalelėmis, dalyvaujant Higso bozonui. Šią temperatūrą jie lygina su jungikliu, nuo kurio priklausė, kaip kaupėsi materijos persvara prieš antimateriją.
Autorių teigimu, šią hipotezę gali būti įmanoma patikrinti. Staigus ankstyvosios Visatos plėtimosi pokytis turėjo palikti atpažįstamų pėdsakų, pavyzdžiui, pirminėse gravitacinėse bangose. Tokių signalų paieška, anot tyrėjų, gali atverti naujų kelių aiškinantis, kaip Visata vystėsi iškart po Didžiojo sprogimo.
