Supernovos SN Ares šviesa Žemę pasieks tris kartus, dviem signalams vėluojant dešimtmečius
Tos pačios supernovos šviesa Žemę pasieks tris kartus. Pirmąjį jos vaizdą James Webb teleskopas užfiksavo 2025 metų rugpjūtį, o dar du signalai, kaip prognozuojama, mus pasieks maždaug po 73 ir 76 metų.
Supernova, pavadinta SN Ares, sprogo prieš 8,8 mlrd. metų. Ją infraraudonųjų spindulių nuotraukose, kuriose matomas galaktikų spiečius MACS J0308.9+2645, aptiko Space Telescope Science Institute (STScI) astronomai.
Pagal vandenilio ir helio linijas spektre šis žybsnis priskirtas IIb tipo supernovoms.
Pasikartojančius tos pačios supernovos vaizdus lemia gravitacinis lęšiavimas. Pagal bendrąją reliatyvumo teoriją masyvūs objektai iškreipia erdvėlaikį, todėl pro juos sklindanti šviesa taip pat užlinksta. Galaktikų spiečius šiuo atveju veikia kaip milžiniškas, netolygus lęšis: sustiprina tolimo šaltinio šviesą ir gali ją padalyti į kelis vaizdus.
Kiekvienas toks vaizdas iki Žemės keliauja skirtingu keliu, todėl skiriasi ir jo atvykimo laikas. Kartais toks skirtumas siekia valandas, tačiau šiuo atveju trijų lęšių modelis rodo dešimtmečių trukmės vėlavimą. Nurodoma, kad tai yra didžiausi prognozuojami vėlavimai tarp visų žinomų lęšiuotų supernovų.
2027 metais tyrėjai planuoja atlikti naują spektroskopiją, kad tiksliau nustatytų lęšio savybes ir patikslintų prognozę. Šių signalų atvykimo laikas priklauso nuo erdvės geometrijos, o kadangi Visata plečiasi, tiksliai išmatavus vėlavimą būtų galima apskaičiuoti Hablo konstantą, tai yra šio plėtimosi spartą.

