Tel Avivo universiteto tyrimas parodė, kaip saulėgrąžų daigai reaguoja į šviesos „optines iliuzijas“

Tel Avivo universiteto mokslininkai parodė, kad augalai gali reaguoti į savotiškas optines iliuzijas. Tyrimas aiškina, kaip augalas be smegenų ir nervų sistemos nusprendžia, kuria kryptimi augti.

Viename bandyme saulėgrąžos daigas buvo apšviestas dviem vienodo ryškumo lempomis iš priešingų pusių, o iš šono, stačiu kampu, švietė trečia, silpnesnė lempa. Daigas linko būtent į silpnesnės šviesos pusę, nes dviejų stipresnių lempų poveikis vienas kitą panaikino.

Tyrėjai aiškina, kad augaluose šviesai jautrūs receptoriai daugiausia yra išoriniame stiebo sluoksnyje, todėl kiekviena jo dalis šviesą vertina atskirai. Pirmiausia šviesos intensyvumas paverčiamas biologiniu signalu, o tik po to signalai iš skirtingų pusių susideda į bendrą augimo kryptį. Kitaip tariant, augale nėra vieno centrinio valdymo taško – sprendimas atsiranda iš paties stiebo sandaros.

Svarbi detalė ta, kad šis virsmas yra netiesinis: dvigubai ryškesnė lempa nesukuria dvigubai stipresnio signalo. Dėl to jau apdorotų signalų suma gali rodyti kitą kryptį nei paprasta fizinė šviesos spindulių suma.

Tai buvo matyti ir kitoje eksperimentų serijoje. Daugiau kaip 20 valandų buvo stebima, kaip daigai juda apšviečiami skirtingo intensyvumo mėlyna šviesa: iš pradžių iš vienos pusės, vėliau – iš dviejų priešingų pusių. Daigai iš tiesų linko į ryškesnę lempą, tačiau jų išlinkimas nebuvo proporcingas ryškumo skirtumui.

Komandos sukurta matematinė schema sėkmingai numatė, kuria kryptimi ir kaip stipriai daigai pasvirs. Iš jos taip pat matyti, kad kryptis, kurią augalas „laiko“ šviesiausia, gali šiek tiek skirtis nuo tikrojo didžiausio apšvietimo taško. Tyrėjų teigimu, tai primena optinę iliuziją, nors pats efektas yra nedidelis ir šiame eksperimente jo tiesiogiai išmatuoti nepavyko.