Tolimos supernovos atradimas
Tarptautinė astronomų komanda, naudodamasi James Webb kosminiu teleskopu (JWST), fiksavo supernovą itin tolimame atstume. Šis atradimas siejamas su GRB 250314A gama-spindulių pliūpsniu, kuris įvyko, kai visatai buvo apie 730 milijonų metų. Tai atitinka raudonąjį poslinkį z≈7,3. Šis įvykis leidžia pažvelgti į masyvios žvaigždės gyvenimo pabaigą laikais, kai tik pradėjo formuotis pirmosios žvaigždės ir galaktikos.
Įvykio stebėjimas
Supernovos pliūpsnį pirmą kartą užfiksavo 2025 metų kovo 14 dieną, kai ryškų gama-spindulių pliūpsnį aptiko palydovas SVOM. Vėlesni stebėjimai, naudojant ESO labai didelį teleskopą (VLT), patvirtino rekordinį atstumą. Esminiai JWST duomenys, gauti su NIRCam kamera, leido atskirti supernovos šviesą ir identifikuoti jos tamsią galaktiką-šeimininkę, patvirtinant pliūpsnio šaltinį.
Nauja žvaigždžių evoliucijos įžvalga
Įdomu tai, kad ši tolima supernova savo savybėmis yra panaši į šiuolaikines supernovas, ypač į gerai ištirtą SN 1998bw, kuri sprogo kaimyninėje galaktikoje ESO 184-G82. Tai meta iššūkį įsitikinimui, kad ankstyvosios visatos žvaigždės labai skyrėsi nuo šiuolaikinių. Mokslininkai planuoja tęsti stebėjimus, kad pilnai apibūdintų galaktiką-šeimininkę ir detaliai išanalizuotų sprogimo parametrus.
Ateities tyrimų perspektyvos
Šis atradimas atveria naujas galimybes tyrinėti ankstyvąjį visatos gyvenimą ir pirmųjų žvaigždžių formavimąsi. Tolimesni tyrimai ne tik padės suprasti šiuos procesus, bet ir praplės mūsų žinias apie visatos evoliuciją. Astronomai tikisi, kad tolesni stebėjimai ir analizės leis dar giliau pažvelgti į šiuos paslaptingus ir svarbius visatos istorijos etapus.
