Tyrimas: Betelgeuse atmosferos pokyčius gali lemti artima jauna žvaigždė Siwarha
Naujas darbas, paskelbtas The Astronomical Journal, rodo, kad raudonosios supermilžinės Betelgeuse lėtesnį maždaug 5,9 metų ciklą gali lemti iki šiol tiesiogiai nepastebėta palydovė.
Betelgeuse, esanti Oriono žvaigždyne, jau seniai žinoma dėl maždaug 425 dienų ryškio kitimo ritmo. Vėliau astronomai nustatė ir antrą, gerokai lėtesnį ciklą, trunkantį apie 5,9 metų.
Tyrimo autoriai šį ilgesnį ciklą sieja su Siwarha – jauna geltona žvaigžde, kuri dar nėra pasiekusi pagrindinės sekos. Manoma, kad ji skrieja aplink Betelgeuse mažesniu nei trijų jos spindulių atstumu, tai yra faktiškai milžinės atmosferoje.
Pasak tyrimo, tai įmanoma dėl pačios Betelgeuse sandaros. Ši žvaigždė yra vėlyvos evoliucijos raudonoji supermilžinė, kurios skersmuo yra daugiau kaip 640 kartų didesnis už Saulės, nors masė – tik apie 14 kartų didesnė. Kartu su atmosfera ji yra platesnė už Marso orbitą, o išoriniai sluoksniai tokie reti, kad Žemės laboratorijoje būtų laikomi vakuumu.
Siwarha tiesiogiai nepastebėta, tačiau jos buvimą mokslininkai sieja su netiesioginiais požymiais. Komanda analizavo VLA ir ALMA radioteleskopų stebėjimus, leidžiančius radijo diapazone išskirti Betelgeuse diską.
Analizė parodė, kad žvaigždės atmosfera tai tampa apvalesnė, tai ištįsta ir įgauna kiaušinio formą, tarsi ją veiktų netoliese esanti masė. Tyrėjų teigimu, tai dera su ankstesniais darbais, kuriuose jau buvo keliama Siwarha egzistavimo versija.
Pagal šį aiškinimą, artima kaimynė maišo Betelgeuse atmosferą, todėl stebimi ryškio ir temperatūros svyravimai gali būti susiję ne vien su pačios žvaigždės vidiniais procesais.
