Tyrimas: itin masyvios pirmykštės juodosios skylės negali sudaryti reikšmingos tamsiosios medžiagos dalies

Viena drąsesnių tamsiosios medžiagos kilmės versijų susilpnėjo. Nicholasas Leisteris iš Mainco teorinės fizikos instituto ir jo kolegos parodė, kad net jei Visatoje egzistuoja itin masyvios pirmykštės juodosios skylės, jos negali sudaryti reikšmingos tamsiosios medžiagos dalies.

Kalbama apie hipotetinius objektus, kurių kiekvieno masė siektų mažiausiai 100 mlrd. Saulės masių. Tai būtų daugiau nei didžiausių supermasyvių juodųjų skylių galaktikų centruose, įskaitant Paukščių Taką. Manoma, kad tokios juodosios skylės, jei jos egzistuoja, galėjo susiformuoti labai ankstyvoje Visatoje iš tankių medžiagos sankaupų, o ne iš masyvių žvaigždžių kolapso.

Tyrėjų logika remiasi tuo, kad labai reti ir labai masyvūs objektai erdvėje pasiskirstytų netolygiai. Jei būtent tokie objektai sudarytų didelę tamsiosios medžiagos dalį, jų pasiskirstymas paliktų netolygumų pėdsaką kosminiame mikrobangų fone – silpname Didžiojo sprogimo reliktiniame spinduliavime.

Komanda apskaičiavo, kokio stiprumo toks signalas turėtų būti, ir palygino jį su kosminio mikrobangų fono matavimais. Reikalingo rašto juose nerasta, todėl padaryta išvada, kad tokios pirmykštės juodosios skylės negali būti reikšmingas tamsiosios medžiagos komponentas.

Šis rezultatas taip pat silpnina idėją, kad tokie objektai galėjo tapti užuomazga netikėtai masyvioms ankstyvosioms galaktikoms, kurias stebi James Webb kosminis teleskopas.

Vis dėlto pats tokių juodųjų skylių egzistavimas neatmetamas. Šiuose skaičiavimuose buvo laikoma, kad visos jos turi vienodą masę, o populiacijas su platesniu masių pasiskirstymu dar reikės tirti.