Tyrimas parodė galimą ankstyvą juodųjų skylių čiurkšlių požymį keturiose sistemose
Astrofizikai praneša aptikę galimą ankstyvą požymį, rodantį, kada juodoji skylė gali išmesti galingą čiurkšlę. Toks signalas pastebėtas tiriant žvaigždinės masės juodąsias skyles rentgeno dvejetainėse sistemose.
Čiurkšlės formuojasi akreciniame diske, kai juodoji skylė traukia dujas iš kaimyninės žvaigždės. Medžiaga ima suktis aplink juodąją skylę, įkaista, o dalis jos vėliau išmetama dviem siauromis srovėmis išilgai sukimosi ašies beveik šviesos greičiu.
Kas tiksliai paleidžia tokį išmetimą, iki šiol nėra iki galo aišku. Su tuo siejami gravitacijos, magnetinių laukų ir temperatūros veiksniai.
Toshihiro Kawaguchi iš Toyama universiteto ir Kazutaka Yamaoka iš Nagojos universiteto šį klausimą nagrinėja jau seniai. 2025 metais jie išanalizavo sistemą XTE J1859+226 ir pastebėjo, kad čiurkšlė prasideda tada, kai vidinis akrecinio disko kraštas priartėja prie paskutinės stabilios žiedinės orbitos, vadinamos ISCO.
Dabar ši idėja patikrinta dar keturiose sistemose. Visais atvejais likus 1-10 dienų iki čiurkšlės radijo žybsnio akrecinio disko vidinis spindulys sparčiai mažėjo, o rentgeno spindulių kintamumas silpnėjo.
Tyrėjai mano, kad ateityje tai galėtų tapti pagrindu ankstyvam perspėjimui observatorijoms. Vis dėlto kol kas išvada remiasi tik keturių sistemų imtimi.
