Tyrimas rodo, kad TKS įprastos treniruotės padeda išlaikyti širdies būklę Marso gravitacijai

Kardiologas Benjaminas Levinas iš UT Southwestern su kolegomis ištyrė 14 astronautų – devynis vyrus ir penkias moteris – kurie Tarptautinėje kosminėje stotyje praleido maždaug po pusmetį. Toks laikotarpis panašus į numatomą skrydžio į Marsą trukmę.

Žurnale Circulation paskelbtame darbe teigiama, kad įprastų treniruočių, kurias įgulos ir taip atlieka stotyje, pakanka tam, kad širdis išliktų pasirengusi Marso gravitacijai, siekiančiai 3/8 Žemės gravitacijos.

Anksčiau ta pati tyrėjų grupė buvo parodžiusi, kad nesvarumo sąlygomis ir net ilgai gulint lovoje širdis atrofuojasi – sumažėja ir tampa standesnė. Be to, mažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl krinta smūginis tūris ir kraujospūdis, o pulsas kompensaciškai didėja. Po kelių mėnesių skrydžio tai gali didinti ortostatinio netoleravimo riziką, kai žmogui reikia atsistoti ir dirbti planetos paviršiuje.

Kadangi į orbitą neįmanoma gabenti širdies MRT įrangos, Levino komanda kartu su Michaelu Bungo iš UTHealth Houston ir Jamesu Thomasu iš Northwestern pasirinko echokardiografiją su dopleriu. Prieš skrydį kiekvienas astronautas buvo tiriamas trijose padėtyse: gulint, esant 22 proc. pasvirimui, kuris modeliavo Marso sąlygas, ir sėdint.

Stotyje tyrimai buvo kartojami maždaug 14-ąją, 30-ąją, 75-ąją ir 135-ąją parą, taip pat likus 15 dienų iki nusileidimo. Vaizdus fiksavo patys astronautai, o sonografijos specialistas iš Žemės juos konsultavo nuotoliu.

Pirmosiomis dviem savaitėmis visų tiriamųjų rodikliai buvo suprastėję: širdys šiek tiek sumažėjo, pakito jų struktūra ir funkcija. Benjaminas Levinas tai aiškino kosmine judesio liga ir didele darbų našta misijos pradžioje, kai treniruotėms lieka mažiau laiko. Vėliau rodikliai grįžo į priešskrydinį lygį.

Per parą po nusileidimo astronautai buvo ištirti paskutinį kartą. Modeliuojant 3/8 g sąlygas, nė vienam jų nenustatyta didesnė širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova nei ta, kurią tas pats žmogus patirdavo stovėdamas Žemėje prieš skrydį.

Tyrėjų vertinimu, tam reikia 45-60 minučių kasdienių treniruočių, derinant ištvermės ir jėgos krūvį. Tą patį metodą Levinas su kolegomis jau taiko ir Žemėje pacientams, sergantiems posturalinės ortostatinės tachikardijos sindromu, kai žmogus sunkiai toleruoja net įprastą atsikėlimą iš lovos.

Pagal dabar minimą Marso ekspedicijos planą 2035 metams, misiją sudarytų du šešių mėnesių skrydžiai mikrogravitacijoje ir 18 mėnesių darbas planetos paviršiuje. Šaltinyje taip pat nurodoma, kad pusmetis TKS reiškia 50-100 mZv apšvitą, o visa Marso misija – 870-1200 mZv.