Tyrimas rodo skirtingus Žemės ir Marso formavimosi kelius

Mokslininkai iš Kopenhagos kartu su kolegomis atkūrė ankstyvą Žemės ir Marso istoriją, palyginę šių planetų mantijos ir plutos cheminę sudėtį.

Tyrime daugiausia dėmesio skirta lakiems elementams, tokiems kaip natris, cinkas ir kalis. Šie elementai aukštoje temperatūroje lengvai išgaruoja, o jų tarpusavio santykiai gali išsaugoti pėdsakus apie tai, kaip augo planetos.

Pagal pateiktą modelį, bent 75 proc. Žemės masės susidarė iš dviejų protoplanetų, kurios greitai augo dėl smulkių dalelių, vadinamų „galkėmis”, srauto. Planetezimaliai prie Žemės masės galėjo prisidėti iki 25 proc.

Marso atveju maždaug trys ketvirtadaliai masės, kaip teigiama, atkeliavo iš planetezimalių, o likusi dalis – iš augimo kaupiantis „galkėms”.

Šie rezultatai atitinka hibridinį uolinių planetų formavimosi modelį, kuriame svarbų vaidmenį turėjo ir „galkių” kaupimasis, ir planetezimalių telkimasis.

Tyrimo autoriai taip pat pabrėžė, kad modelyje išlieka neapibrėžtumų. Vis dėlto jų siūlomas metodas leidžia tiesiogiau įvertinti lakiųjų medžiagų nuostolius, o tai svarbu prognozuojant vandens atsargas ir ieškant potencialiai gyvybei tinkamų egzoplanetų.