Tyrimas: smūgiai skirtingai keičia cirkono, apatito ir vitlokito mikrostruktūrą
Cirkono, apatito ir vitlokito grūdeliai gali išsaugoti senovinių smūgių pėdsakus, padedančius nustatyti, kada jie įvyko ir kiek energijos išsiskyrė. Rochesterio universiteto komanda, vadovaujama Kim Ko, laboratorijoje atkūrė tokius smūgius ir nustatė, kad tas pats slėgis ne visada vienodai pakeičia šių mineralų mikrostruktūrą.
Tyrimas paskelbtas žurnale Journal of Geophysical Research: Planets. Žemėje patvirtinta mažiau nei 200 smūginių struktūrų, nes daugelį kitų sunaikino tektonika ir erozija. Dėl to tokie mineralų grūdeliai dažnai lieka vieninteliu šių įvykių archyvu.
Tyrėjai, kiek jiems žinoma, pirmą kartą viename eksperimente smūgiavo visiems trims mineralams. Taip visi grūdeliai patyrė tą patį slėgį. Bandymuose taikytas 5-40 GPa slėgis, o po smūgio mėginiai dar buvo atkaitinami.
Esant 40 GPa slėgiui, kuris būdingas apatinei Žemės mantijai, cirkonas iš dalies virto reiditu – savo aukšto slėgio forma. Tačiau net to paties eksperimento metu grūdeliai reagavo nevienodai, o skirtingos to paties grūdelio sritys taip pat kito skirtingai.
Autoriai pabrėžia, kad jei nėra tam tikram slėgiui būdingos „diagnostinės“ mikrostruktūros, tai dar nereiškia, jog grūdelis tokio slėgio nepatyrė. Jų vertinimu, vieno smūgio eksperimentai gali pernelyg supaprastinti tikrąją mineralų istoriją, nes realūs grūdeliai galėjo patirti kelis smūgius ir ne vieną kaitinimo bei vėsimo ciklą.
Tyrėjų teigimu, prieš urano ir švino datavimą tokius grūdelius reikėtų tirti mikro- ir nanolygmeniu, ypač jei smūgiai sekė vienas po kito tankia seka, kaip vėlyvojo intensyvaus bombardavimo laikotarpiu prieš 3,9-4,0 mlrd. metų.
