Uranas ir Neptūnas: ar po paviršiumi slypi magmos vandenynai?

Uranas ir Neptūnas: paslaptingi lediniai milžinai

Uranas ir Neptūnas yra vienos iš paslaptingiausių Saulės sistemos planetų. Jas iš arti stebėjo tik vienas zondas – „Voyager-2“, kuris praskriejo pro šias planetas atitinkamai 1986 ir 1989 metais. Dėl šios priežasties jos dažnai vadinamos „lediniais milžinais“.

Nauja teorija apie planetų sudėtį

Anksčiau buvo manoma, kad po vandenilio ir helio atmosferomis šios planetos turi ledo mantijas, sudarytas iš vandens, amoniako ir metano, o centre slepiasi akmeninis branduolys. Tačiau nauja Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda pasiūlė kitokią hipotezę.

Magmos vandenynai po paviršiumi?

Remiantis naujomis kompiuterinėmis modeliavimais, Uranas ir Neptūnas gali turėti magmos vandenynus po savo paviršiumi. Pagal šią teoriją viršuje vis dar yra vandenilio ir helio atmosfera, kuri išsklaido šilumą į išorę. Po ja slypi sluoksnis, sudarytas iš vandenilio, helio, magnio, silicio monoksido ir deguonies. Giliausiai, pačiame planetos centre, gali būti karštas vandenynas iš silikatų, geležies ir vandenilio.

Ateities misijos gali atskleisti tiesą

Mokslininkai pabrėžia, kad tai tik viena iš galimų modelių. Galutinės išvados gali būti padarytos tik ateityje, kai bus vykdomos naujos misijos, tokios kaip „Uranus Orbiter and Probe“ ir „Neptune Odyssey“, kurios šiuo metu yra diskusijų stadijoje.