Uranas ir Neptūnas gali slėpti magmos vandenynus po ledo paviršiumi

Uranas ir Neptūnas: lediniai gigantai ar magmos vandenynai?

Uranas ir Neptūnas laikomi vienomis iš paslaptingiausių Saulės sistemos planetų. Jas iš arti stebėjo tik vienas zondas – „Voyager 2“, kuris 1986 ir 1989 metais praskriejo pro šias planetas. Dėl šios priežasties jos buvo pavadintos „lediniais gigantais“, nes manyta, kad po jų vandenilio ir helio atmosferomis slepiasi ledo mantija, sudaryta iš vandens, amoniako ir metano, o centre – akmeninis branduolys.

Nauji modeliai keičia supratimą apie planetų struktūrą

Tačiau naujausi Kalifornijos universiteto Los Andžele tyrimai, remiantis kompiuteriniais modeliais, siūlo kitokį požiūrį. Pagal naują hipotezę, Urano ir Neptūno vidus gali būti ne ledo, o magmos vandenynai. Viršuje vis dar yra vandenilio ir helio atmosfera, kuri išskiria šilumą į išorę. Giliau yra sluoksnis, sudarytas iš vandenilio, helio, magnio, silicio monoksido ir deguonies. Pačiame dugne gali būti karštas vandenynas, sudarytas iš silikatų, geležies ir vandenilio.

Ateities misijos gali patvirtinti naujas teorijas

Tyrėjai pabrėžia, kad tai tik viena iš galimų modelių, o ne galutinis sprendimas. Tikimasi, kad būsimos kosminės misijos, tokios kaip Uranus Orbiter and Probe ir Neptune Odyssey, gali pateikti daugiau informacijos ir patvirtinti arba paneigti šias naujas teorijas.