Virgil galaktikos atradimas
Astronomai atrado neįprastą galaktiką, pavadintą Virgil, kuri egzistavo, kai Visata buvo vos 800 milijonų metų amžiaus. Ši galaktika buvo aptikta naudojant James Webb kosminio teleskopo (JWST) instrumentus, vykdant ‘mažų raudonų taškų’ tyrimą. Šis tyrimas atskleidė daugiau nei 300 objektų, kurie susiformavo maždaug 600 milijonų metų po Didžiojo sprogimo ir beveik išnyko iki 1,6 milijardo metų ribos.
Dviguba prigimtis
Virgil galaktika turi intriguojančią dvigubą prigimtį. Iš pirmo žvilgsnio, stebint ją ultravioletinėje šviesoje, ji atrodo kaip įprasta jauna galaktika, ramiai formuojanti žvaigždes. Tačiau perjungus stebėjimą į infraraudonąjį spektrą, atsiskleidžia visiškai kitokia vaizdo pusė. Milžiniška juodoji skylė, apsupta dulkių, godžiai sugeria materiją ir išskiria didžiulį kiekį energijos.
MIRI instrumento vaidmuo
Virgil galaktikos dvigubumas buvo atskleistas naudojant MIRI — vidutinio infraraudonojo spektro kamerą, esančią JWST. Šis instrumentas gali matyti šviesą, kuri iš pradžių buvo infraraudonoji, ir tai leidžia prasiskverbti pro dulkių debesį, slepiantį galaktikos centrą. Tuo tarpu kiti teleskopo instrumentai fiksuoja šviesą, kuri buvo ultravioletinė arba optinė išskyrimo metu.
Iššūkiai ir ateities tyrimai
Didžioji dalis JWST tyrimų atliekama be MIRI, nes šis instrumentas reikalauja daugiau laiko giliųjų vaizdų fiksavimui. Tai reiškia, kad galbūt dar yra daugybė panašių į Virgil galaktikų, kurių dar nepavyko aptikti. Tačiau Virgil atradimas suteikia naujų įžvalgų apie tai, kaip galaktikos ir juodosios skylės vystėsi ankstyvojoje Visatoje, siūlant naują supratimą apie jų evoliuciją.
