Naujas požiūris į Visatos plėtimąsi
Pastaruosius trisdešimt metų mokslininkai buvo įsitikinę, kad Visata plečiasi vis sparčiau. Už šį atradimą 2011 metais buvo suteikta Nobelio premija. Tačiau neseniai korėjiečių mokslininkų komanda, vadovaujama profesoriaus Yang-Wook Lee iš Jonsei universiteto, atrado skaičiavimo klaidą. Jeigu jų išvados yra teisingos, kosmosas jau pradėjo lėtėti, o tamsioji energija silpnėja greičiau nei buvo manyta.
Svarbiausias atradimo aspektas
Kosmologija remiasi Ia tipo supernovomis – sprogstančiomis žvaigždėmis, kurios visada šviečia vienodai. Būtent jų šviesumas buvo naudojamas nustatyti, kad galaktikos plečiasi vis sparčiau. Tačiau korėjiečių mokslininkai, analizavę 300 galaktikų su supernovomis, aptiko sisteminę klaidą: jaunos ir senos žvaigždės sprogsta skirtingu šviesumu, net jei jų masės yra vienodos.
Problemos šaknys
Tolimos galaktikos, kurias matome jaunas (jų šviesa keliauja milijardus metų), ir artimos, kurios yra senos, turi skirtumus. Jaunos supernovos sistemingai yra blankesnės. Apskaičiuota, kad šis skirtumas atsiranda ne dėl Visatos plėtimosi, bet dėl jų amžiaus. Statistinė patikimumo tikimybė yra 99,999%, kas praktiškai garantuoja šių rezultatų tikslumą.
Nepriklausomi patvirtinimai
Šie rezultatai sutampa su DESI projekto matavimais, kurie naudoja visiškai kitokį metodą. DESI neanalizuoja supernovų šviesumo, o matuoja atstumus pagal „sustingusias bangas” kosmose. Po Didžiojo sprogimo karštoje plazmoje sklido slėgio bangos, kurios atvėsus Visatai sukūrė raštą, panašų į bangas vandenyje.
Vėlesni tyrimai
Pagal naujus astronomų skaičiavimus, Visata jau įžengė į lėtėjimo fazę. DESI prognozavo, kad tai įvyks ateityje, tačiau korėjiečiai tvirtina, kad lūžio taškas jau praeityje. Ateityje tai bus patikrinta Vėros Rubino observatorijoje Čilėje, kuri per penkerius metus aptiks apie 20 tūkstančių naujų supernovų. Šie stebėjimai ir parodys, kas buvo teisus – Nobelio premijos laureatai ar korėjiečių astronomai, pastebėję tai, ką visi kiti praleido.
