VLT lazeriai kuria dirbtines žvaigždes stebėjimams į NGC 3227 galaktikos centrą
VLT teleskopų lazerinės adaptyviosios optikos sistemos kuria dirbtines žvaigždes, kurios padeda kompensuoti Žemės atmosferos sukeliamus šviesos iškraipymus.
Kiekvienas spindulys paleidžiamas iš vieno iš keturių VLT teleskopų. Maždaug 90 kilometrų aukštyje lazeris pasiekia atmosferos sluoksnį, kuriame gausu natrio atomų. Sugėrę spinduliuotės energiją, jie ima švytėti ir sukuria dirbtinį šviesos šaltinį.
Šis sluoksnis yra 5-10 kilometrų storio, todėl žiūrint iš šono, iš 2,5 kilometro atstumo nuo teleskopų, dirbtinės žvaigždės atrodo ištįsusios. Tačiau iš pačių teleskopų jos matomos kaip taškiniai šaltiniai.
Adaptyviosios optikos sistema seka šių šaltinių mirgėjimą ir šimtus kartų per sekundę keičia lankstaus veidrodžio formą, taip kompensuodama atmosferos iškraipymus. Dėl to astronomai gauna ryškesnius kosminių objektų vaizdus.
Šiuo atveju stebėjimai nukreipti į supermasyvią juodąją skylę aktyvios galaktikos NGC 3227 centre. Ji tiriama naudojant GRAVITY ir MATISSE instrumentus, įrengtus VLTI interferometre.
VLTI sujungia keturių teleskopų šviesą ir leidžia jiems veikti kaip vienam instrumentui, kurio efektyvus skersmuo siekia iki 130 metrų. Neseniai, vykdant GRAVITY+ projektą, kompleksas buvo aprūpintas lazerinėmis sistemomis. Dabar dirbtines žvaigždes galima kurti beveik bet kurioje pietinio dangaus vietoje, kur jų reikia stebėjimams.
