Žemės mikrobų išgyvenimas kitose planetose kelia grėsmę astronautams
Žemės mikrobai gali išgyventi kitose planetose
Radboud universiteto doktorantas Tommaso Zaccaria atliko eksperimentus, siekdamas išsiaiškinti, ar žemės mikrobai gali išgyventi ekstremaliomis sąlygomis kitose planetose. Jo tyrimai, atlikti German Aerospace Center (DLR), parodė, kad mikrobai gali prisitaikyti ir išgyventi, o tai kelia didelį pavojų astronautams.
Marso sąlygos ir mikrobų išgyvenimas
Zaccaria sutelkė dėmesį į vietas, kuriose yra vandens, tokias kaip Marsas, Mėnulis, Jupiterio ir Saturno lediniai palydovai. Marsas ypač domina dėl galimų karštųjų šaltinių ir organinių junginių likučių dirvožemyje. Kai kuriose Marso vietose temperatūra gali siekti net 20°C. Eksperimentuose mikrobai buvo veikiami aukštos radiacijos, sausumo ir šalčio. Žemės ekstremofilai, ypač iš vulkanų ir Antarktidos, pasirodė esą atspariausi, o tarp jų – mielės, kurios geba atkurti pažeistą DNR ir aktyvuoti apsaugines chemines reakcijas ląstelėse.
Patogenų pavojus astronautams
Tyrime dalyvavo ir žmonių patogenai. Bakterija Klebsiella pneumoniae, sukelianti plaučių uždegimą, po simuliuotos kelionės į Marsą sumažėjo, bet išgyveno. Žmogaus imuninės ląstelės reaguoja į šias bakterijas silpniau, todėl organizmas jas sunkiau atpažįsta. Tai kelia rimtą problemą astronautams, kurių imunitetas jau ir taip silpnėja dėl įvairių veiksnių, tokių kaip sutrikęs paros ritmas ir radiacijos poveikis.
Regolito poveikis sveikatai
Zaccaria taip pat tyrė Marso ir Mėnulio regolito poveikį plaučiams. Marso medžiagos pažeidė plaučių apsauginį sluoksnį ir sukėlė infekcijas, o Mėnulio regolitas buvo dar pavojingesnis. Tuo tarpu žemės smėlis neturėjo jokio neigiamo poveikio. Tai rodo, kad astronautai susidurs su papildomais sveikatos iššūkiais, kai tyrinės kitas planetas.
