Pirmieji Žemės vaizdai
1954 metais buvo sukurta pirmoji spalvota Žemės nuotrauka, sudaryta iš 117 fotografijų, padarytų Aerobee AJ10-24 RTV-N-10b raketos pagalba. Šis įvykis žymėjo naują etapą kosmoso tyrinėjimuose.
Žemės ir žmogaus atvaizdai
1965 metais „Voschod-2“ misijos metu buvo padaryta pirmoji nuotrauka, kurioje matyti Žemė ir žmogus atvirame kosmose – tai buvo Aleksejus Leonovas.
Žemės vaizdai iš kitų dangaus kūnų
1966 metais „Lunar Orbiter 1“ padarė pirmąją nuotrauką, kurioje Žemė matoma iš kito astronominio kūno – Mėnulio. Tais pačiais metais „Molnija-1“ aparatas užfiksavo pirmąjį vaizdą, kuriame Žemė matoma visiškai.
Žemės vaizdai iš geostacionarios orbitos
1966 metais „ATS-1“ buvo pirmasis palydovas, padaręs Žemės nuotrauką iš geostacionarios orbitos, suteikdamas naują perspektyvą mūsų planetai.
Spalvoti vaizdai iš Mėnulio paviršiaus
1967 metais „Surveyor 3“ padarė pirmąją spalvotą Žemės nuotrauką iš Mėnulio paviršiaus, atskleidžiant mūsų planetos grožį iš kitokios perspektyvos.
Žemės vaizdai iš kosmoso
1968 metais „Apollo 8“ misija padarė pirmąją žmogaus sukurtą nuotrauką, kurioje Žemė matoma visiškai. Tai buvo reikšmingas pasiekimas kosmoso tyrinėjimuose.
Legendinė „Blue Marble“ nuotrauka
1972 metais „Apollo 17“ misijos metu buvo padaryta garsioji „Blue Marble“ nuotrauka, kuri tapo viena iš geriausių Žemės nuotraukų istorijoje.
Naujausi Žemės vaizdai
2026 metais „Elektro-L“ №5 palydovas iš geostacionarios orbitos padarė naują Žemės vaizdą, kurio spalvos skiriasi dėl infraraudonųjų spindulių naudojimo. Tais pačiais metais „Artemis-2“ įgula užfiksavo Žemės pusmėnulio nuotrauką, dar kartą atskleidžiant mūsų planetos grožį iš kosmoso.
