Radioaktyvus izotopas geležis-60
Geležis-60 yra radioaktyvus izotopas, kurio negalima gauti Žemėje. Jis susidaro tik masyvių žvaigždžių viduje ir plinta kosmose, kai šios žvaigždės sprogsta. Jo pusėjimo trukmė yra 2,6 milijono metų, todėl visa geležis-60, egzistavusi Saulės sistemos formavimosi metu, jau seniai suskilo. Jei šis izotopas randamas Žemėje dabar, tai reiškia, kad jis atkeliavo iš kosmoso.
Nauji atradimai Antarktidos sniege
Mokslininkai jau seniai žinojo apie senovinių supernovų pėdsakus giliavandeniuose nuosėdose ir mėnulio uolienose. Tačiau, kai geležis-60 buvo rasta Antarktidos sniege, kurio amžius mažesnis nei dvidešimt metų, tai sukėlė klausimų, nes jokių neseniai įvykusių žvaigždžių sprogimų netoliese nebuvo. Atsakymas slypi vietiniame tarpžvaigždiniame debesyje – retame dujų ir dulkių regione, per kurį šiuo metu juda mūsų Saulės sistema.
HZDR centro tyrimai
Tarptautinė komanda iš HZDR centro Drezdene patikrino šią hipotezę naudodama EPICA projekto ledynų kernus – Antarktidos ledo pavyzdžius, kurių amžius siekia nuo 40 iki 80 tūkstančių metų. Tai laikotarpis, kai Saulės sistema įžengė į debesį. Geležies-60 signalas buvo aiškus ir, svarbiausia, kintantis. Senesniuose sluoksniuose jo buvo mažiau, o jaunesniuose – daugiau, kas rodo, kad sistema judėjo iš retesnės debesies dalies į tankesnę.
Unikalus tyrimo metodas
Tyrimas buvo itin sudėtingas. 300 kilogramų Antarktidos ledo buvo atvežta iš Bremerhafeno į Drezdeną, kur jis buvo apdorotas daugiasluoksnės cheminės analizės būdu, kad būtų gauta keletas šimtų miligramų dulkių. Iš jų reikėjo išgauti atskirus geležies-60 atomus. Vienintelis pasaulyje įrankis, galintis aptikti tokį izotopą, yra Australijos nacionalinio universiteto sunkiųjų jonų greitintuvas.
Ateities planai
Per kelis tūkstančius metų Saulės sistema paliks šį debesį ir žvaigždžių lietus pasibaigs. Tačiau kol tai neįvyko, komanda planuoja tirti dar senesnį ledą, susiformavusį prieš įžengiant į debesį.
