2026 metų Nobelio fizikos premija skirta Francisui Halzenui už darbą su IceCube
2026 metų Nobelio fizikos premija skirta Francisui Louisui Halzenui už lemiamą indėlį į neutrinų observatorijos IceCube veiklą ir didelės energijos astrofizinės kilmės neutrinų atradimą.
Šis atvejis tapo pirmuoju individualiai skirtu Nobelio fizikos premijos apdovanojimu per pastaruosius 34 metus. Tai taip pat penktoji Nobelio premija už tyrimus, susijusius su neutrinais.
Halzeno idėja, paskelbta dar 1988 metais, buvo storą ledo sluoksnį paversti milžinišku detektoriumi. Neutrinai labai retai sąveikauja su medžiaga, gali pereiti per Žemę, o jų trajektorijų nenukreipia magnetiniai laukai. Tačiau neutrinui susidūrus su atominiu branduoliu, atsiranda šviesos blyksnis, kurį gali užfiksuoti lede panardinti jutikliai.
Taip atsirado sumanymas Pietų ašigalio ledynuose įrengti neutrinų detektorių IceCube. Jis apėmė apie vieną kubinį kilometrą ledo ir visiškai pradėjo veikti 2011 metais.
Šis detektorius pirmą kartą leido reguliariai aptikti itin didelės energijos astrofizinius neutrinus ir parodė, kad bent dalis jų atkeliauja iš už Saulės sistemos ribų.
Pirmieji itin didelės energijos neutrinai, kurių energija siekė apie 1 petaelektronvoltą, buvo užregistruoti 2011-2012 metais. Šias daleles mokslininkai juokaudami pavadino Bert ir Ernie. Saulės sistemoje nėra procesų, kuriuose galėtų susidaryti tokios didelės energijos neutrinai.
Didžiausios energijos IceCube užfiksuotas neutrinas atskriejo 2019 metų kovo 31 dieną. Jo energija siekė apie 11,4 petaelektronvolto.
Francis Halzenas, dabar einantis IceCube vyriausiojo mokslinio tyrėjo pareigas, atvėrė naują kelią Visatos tyrimams – neutrinų astronomijai, skirtai nagrinėti pačius energingiausius ir ekstremaliausius kosminius procesus.
