Antarktida per tris dešimtmečius prarado 12 820 km² „žemės“ ledo
Antarktidos ledo praradimas
Naujausi tyrimai rodo, kad Antarktida per pastaruosius tris dešimtmečius neteko apie 12 820 kvadratinių kilometrų ledo, kuris remiasi į žemę, o ne plaukia vandenyne. Šis praradimas prilygsta beveik 5 000 kvadratinių mylių. Tyrimą atliko Kalifornijos universiteto Irvaino komanda, kuri analizavo palydovinius duomenis nuo 1992 iki 2025 metų.
Stabilios ir pažeidžiamos zonos
Apytiksliai 77% Antarktidos pakrantės išliko stabili, tačiau kai kurios pažeidžiamos zonos, ypač Vakarų Antarktidoje, Antarktidos pusiasalyje ir kai kuriose Rytų Antarktidos vietose, rodo aiškų atsitraukimą. Didžiausi pokyčiai pastebėti prie Amundseno jūros, kur kai kuriose vietose ledo linija atsitraukė iki 42 kilometrų.
Šilto vandens poveikis
Pagrindinė šių pokyčių priežastis – šiltos vandenyno srovės, kurios prasiskverbia po šelfiniais ledynais ir tirpdo juos iš apačios. Kai šelfas plonėja ir silpnėja, jis mažiau palaiko už jo esančius ledynus, kurie greičiau slysta į jūrą. Tačiau šiaurės rytinėje Antarktidos pusiasalio dalyje pastebėta keista situacija: keli ledynai žymiai atsitraukė, tačiau nėra įtikinamų įrodymų, kad tai sukėlė būtent šiltas vanduo.
Ateities prognozės
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad toks 30 metų pokyčių „pasas“ yra būtinas jūros lygio kilimo modelių tikrinimui. Prognozės turi atspindėti realią ledo linijos migraciją, kurią stebi palydovai.
