Astronomas David Kippingas: naujas požiūris į Fermi paradoksą ir kosmologinę hipotezę
Fermi paradokso išplėtimas
Astronomas David Kippingas, dirbantis Kolumbijos universitete, pasiūlė naują požiūrį į Fermi paradoksą, išplėsdamas jį nuo vienos galaktikos iki viso Visatos masto. Jo pasiūlyta kosmologinė Garto-Tiplerio hipotezė kelia abejonių dėl išsivysčiusių civilizacijų egzistavimo.
Garto-Tiplerio hipotezė
1970-aisiais fizikai Michael Hart ir Frank Tipler teigė, kad jei egzistuotų nežemiškos civilizacijos, jos jau būtų kolonizavusios Paukščių Taką. Tačiau Kippingas šią idėją išplėtė, įtraukdama ne tik zondus, bet ir kitokias kolonizacijos formas.
Kosminio plėtimosi įtaka
Kippingo modelis remiasi trimis parametrais: protingo gyvenimo atsiradimo greičiu, plitimo greičiu ir laiko pradžios tašku. Jis pirmą kartą įtraukė kosminio plėtimosi poveikį, kuris veikia kaip trintis prieš plitimo bangas.
Rezultatai ir išvados
Nors Kippingas tikėjosi, kad kosminis plėtimas sustabdys plitimą, jo modelis parodė, kad net ir esant 10% šviesos greičiui, visata vis tiek būtų „užkrėsta”. Tai kelia griežčiausias ribas SETI istorijoje. Jei užkrėtimas atsiranda dažniau nei vienoje iš šimto tūkstančių galaktikų, beveik visa visata būtų užpildyta.
Kol kas Kippingas teigia, kad jei mes vis dar gyvi ir nematome jokių ženklų, tai reiškia, kad tikimybė užsikrėsti yra mažesnė nei viena žvaigždžių sistema iš 10 kvadrilijonų. Priešingu atveju, lieka nepatogus klausimas – ar mes esame vieni visatoje?
