AT 2026abck gali būti viena tolimiausių be gravitacinio lęšio aptiktų supernovų
Ankstyvos Visatos supernovos padeda suprasti, kaip gyveno ir žuvo masyvios žvaigždės jaunose galaktikose, o jų dažnis leidžia atkurti žvaigždėdaros istoriją. Tačiau tokius įvykius aptikti sunku, nes jų šviesa dėl didelio raudonojo poslinkio pasislenka į infraraudonąją sritį.
Už raudonojo poslinkio 5 ribos iki šiol spektroskopiškai buvo patvirtinta tik viena supernova, ir ta pati buvo matoma dėl gravitacinio lęšio, kuris jos šviesą sustiprino maždaug 30 kartų.
Naujas kandidatas AT 2026abck aptiktas be tokio sustiprinimo. Jį užfiksavo programa NEXUS, kurioje James Webb kosminis teleskopas kas du mėnesius fotografuoja tą patį dangaus plotą. 2026 metų gegužės 28 dieną toje vietoje dar nieko nebuvo matyti, o maždaug po 71 dienos ten pasirodė silpnas apie 27,4 žvaigždinio ryškio taškas galaktikoje, kurios raudonasis poslinkis yra 5,017.
Min-Yang Zhuang vadovaujama Illinois universiteto komanda įvertino šio žybsnio savybes. Jų skaičiavimais, temperatūra siekė apie 17 000 kelvinų, spindulys buvo maždaug 46 kartus didesnis už atstumą tarp Žemės ir Saulės, o šviesis – apie 3×1043 ergų per sekundę.
Tyrėjų vertinimu, sprogimas įvyko vos prieš 4-10 dienų iki aptikimo, skaičiuojant pagal laiką pačioje galaktikoje. Žybsnis yra nutolęs maždaug 3600-4200 šviesmečių nuo galaktikos centro, o žvaigždės suardymas juodosios skylės arba aktyvaus branduolio žybsniai paprastai vyksta centre.
Pasak autorių, tai menkai dera su Ia tipo supernova, nes toks objektas šioje ankstyvoje stadijoje būtų per karštas ir per ryškus ultravioletinėje srityje. Todėl labiausiai tikėtinas aiškinimas – II tipo supernova, susijusi su masyvios žvaigždės branduolio kolapsu.
Vis dėlto ir ši versija nėra visiškai paprasta. Nė viena iš 34 gerai ištirtų artimų II tipo supernovų panašioje stadijoje nebuvo tokia karšta ir tokia ryški. Galimas paaiškinimas – tankus medžiagos debesis aplink žvaigždę: papildomą energiją pirmosiomis dienomis galėjo suteikti išsiplėtusio apvalkalo vėsimas po smūginės bangos arba išmestos medžiagos susidūrimas su tuo debesimi.
