Mano, kaip programuotojo, darbas labai priklauso nuo dirbtinio intelekto. Net labai. Jeigu rytoj jo nebeliktų, darbai nesustotų, bet gerokai sulėtėtų. Reikėtų daugiau laiko ir daugiau padaryti pačiam.
Vis dėlto dėl paties DI dingimo labai nesijaudinčiau. Pramogų rekomendacijos mano kasdienybėje užima mažai vietos, o įpročius keičiu greitai. Labiausiai netekčiau darbo produktyvumo. Su tuo susitaikyčiau lengviau negu su kai kuriomis mintimis apie tai, kur šios technologijos vystymasis gali mus nuvesti.
Bet mano pasirengimas persitvarkyti dar nieko nepasako apie žmogų, kuris su DI pagalba savarankiškai perskaito etiketę, ar įmonę, kuri savo aptarnavimą jau patikėjo automatinei sistemai. Todėl įdomu pažiūrėti plačiau: kas tiesiog sulėtėtų, ką sugebėtume pakeisti ir ko iš tikrųjų trūktų?
Įsivaizduokime, kad visam laikui nebeveikia jokie mašininio mokymosi modeliai, įskaitant neuroninius tinklus. Elektra, internetas, įprastos programos ir išsaugoti failai lieka. Tai minties eksperimentas. Nesiaiškinsime, kas ištraukė tokį neįmanomą kištuką. Pažiūrėkime, kiek prie jo jau spėjome prijungti.
Pirmiausia paaiškėtų, kiek darbų jau atidavėme DI
Pirmas pastebimas praradimas daug kam būtų neveikiantis pokalbių robotas. Tačiau DI dirba ir ten, kur jam nerašome užklausų.
Telefono „Face ID“ veido atpažinimui naudoja neuroninius tinklus. Pagal mūsų scenarijų tektų atrakinti telefoną kodu. „Google“ žemėlapiuose neuroniniai tinklai padeda prognozuoti kelionės trukmę, tačiau pats žemėlapis ir GPS neišnyktų. Paštas taip pat neprarastų visų apsaugos priemonių: be mašininio mokymosi, naudojamas ir siuntėjų autentifikavimas bei kitos taisyklės. „Apple“, „DeepMind“, „Gmail“ šias funkcijas aprašo savo paaiškinimuose.
Taigi telefonas netaptų plyta. Bet dalį programų tektų pertvarkyti, nes alternatyvus būdas atlikti užduotį nebūtinai jau įdiegtas ir paruoštas veikti.
Didesnis sukrėtimas prasidėtų ten, kur pagal DI galimybes jau organizuojamas žmonių darbas. Finansinių paslaugų bendrovė „Klarna“ skelbė, kad jos asistentas per pirmą mėnesį 2024 m. aptarnavo 2,3 mln. pokalbių. Šią apimtį bendrovė prilygino 700 visą darbo dieną dirbančių konsultantų darbui. Tai darbo apimties palyginimas, o ne 700 konkrečių atleistų žmonių sąrašas. „Klarna“ pranešimas.
2025 m. metinėje ataskaitoje „Klarna“ nurodo, kad DI teko 80 % klientų aptarnavimo pokalbių, nors klientai galėjo rinktis ir žmogų. Bendrovės ataskaita.
Dabar iš šios sistemos išimkime DI. Klientų klausimai liktų. Mygtukas „sujungti su konsultantu“ liktų. Tik papildomų konsultantų mygtukas nesukurtų.
Štai kodėl mano ilgesnė darbo diena ir didelės organizacijos persitvarkymas būtų skirtingo masto problemos. Kai įrankiu paremi paslaugą, jo netektį pajunta ir žmonės, kurie gal net nežinojo, kad juo naudojaisi.
Grįžti prie žmonių įmanoma. Akimirksniu to nepadarysi
Natūralus atsakymas būtų: tegul darbus vėl atlieka žmonės. Tik tarp tokio sprendimo ir veikiančios paslaugos reikėtų nemažai ką sutvarkyti.
Darbuotojus tektų rasti ir apmokyti. Dalį užduočių būtų galima perduoti paprastesnėms programoms, dalies atsisakyti, kitoms skirti daugiau laiko. Klientui, įpratusiam atsakymą gauti tuoj pat, reikėtų paaiškinti, kodėl dabar teks palaukti. Jo skambutis, žinoma, ir toliau būtų labai svarbus.
Čia lengva supainioti du dalykus: mokėti atlikti užduotį ir suspėti atlikti dabartinį jos kiekį. Programuotojas gali mokėti parašyti kodą pats, tačiau tai dar nereiškia, kad be pagalbos įvykdys tuos pačius terminus. Organizacijai tektų peržiūrėti ir tai, kiek darbų ji apskritai žada padaryti.
Kita vertus, nereikėtų manyti, kad kiekvienas žmogus be DI būtinai dirbtų prasčiau. 2023 m. pavasarį Italijoje maždaug mėnesiui apribota prieiga prie „ChatGPT“ suteikė tyrėjams progą stebėti realų įrankio praradimą. Italijos institucijos pranešimas.
Tyrėjų darbe, apėmusiame daugiau kaip 36 tūkst. „GitHub“ naudotojų, rezultatai skyrėsi: mažiau patyrusiųjų rodikliai trumpam pagerėjo, o patyrusiųjų rutininių užduočių našumas sumažėjo. Patirtis čia apytikriai vertinta pagal paskyros amžių. Tai ne visų programuotojų gebėjimų egzaminas ir juo labiau ne viso DI išnykimo bandymas, bet vienodos katastrofos visiems šie duomenys nerodo. Autorių tyrimas.
Todėl prisitaikymas priklausytų nuo to, kaip naudojome įrankį ir kuo galėtume jį pakeisti. Vienur užtektų pakeisti darbo eigą. Kitur reikėtų papildomų žmonių ir pinigų. Senesni darbo būdai niekur nepradingo, tačiau jų pajėgumo gali nebeužtekti dabartiniams lūkesčiams.
Vis dėlto net ir daugiau laiko bei darbuotojų nekompensuotų kiekvieno praradimo.
Kai kuriems tai būtų daugiau nei nepatogumas
Neregiams ir silpnaregiams skirta „Be My Eyes“ programėlė leidžia kreiptis į žmones savanorius. Jos „Be My AI“ funkcija siūlo kitą būdą: nufotografuoti vaizdą, gauti jo apibūdinimą ir užduoti papildomų klausimų.
Bendrovė pasakoja apie vartotoją, kuri DI mieliau renkasi tada, kai jos virtuvė netvarkinga. Ji gali išsiaiškinti, kas parašyta etiketėje, neparodydama savo namų nepažįstamam žmogui. Šis pačios bendrovės pateiktas pavyzdys parodo, kad patogumo klausime telpa ir privatumas. „Be My Eyes“ pasakojimas.
„Kartais žmonės geresni už DI, o kartais DI geresnis už žmones.“
Mike’as Buckley, „Be My Eyes“ vadovas, bendrovės paskelbtame pokalbio fragmente. Vertimas iš anglų kalbos. Šaltinis.
Žmogaus pagalba niekur nedingtų. Tačiau vartotojas netektų vieno būdo tvarkytis savarankiškiau. Mano pasirengimas ilgiau pasėdėti prie kodo apie tokio praradimo kainą pasako nedaug.
Medicinoje taip pat svarbu daugiau nei greitis. Švedijoje atliktame MASAI tyrime beveik 106 tūkst. moterų atsitiktinai paskirstytos į įprastos ir DI padedamos mamografinės patikros grupes. 2025 m. paskelbtoje analizėje grupėje su DI nustatyta 29 % daugiau krūties vėžio atvejų. Lundo universiteto pranešimas ir tyrimo nuoroda.
DI padėjo atrinkti tyrimus vieno arba dviejų radiologų vertinimui ir žymėjo įtartinas vietas. Žmonėms tenkanti vertinimo darbo apimtis parodyta grafike.
Šiuo procesu besiremiančiai įstaigai tektų iš naujo organizuoti darbą. Tačiau vien pagal tyrimą negalime apskaičiuoti būsimos eilės ar praleistų diagnozių konkrečioje Lietuvos ligoninėje.
O kai kurių paslaugų vertė kaupiasi per laiką. 2024 m. pabaigoje vaikams skirto roboto „Moxie“ gamintoja „Embodied“ paskelbė užsidaranti. Tuometė žinia. Dabartinė komanda palaiko esamus savininkus, tačiau ankstesnio gamintojo naudotojų duomenys jai nebuvo perduoti. Pagalbos puslapyje tai paaiškinama roboto balsu:
„Pradedate iš naujo. Ankstesnių pokalbių neprisiminsiu.“
„Moxie Robots“ pagalbos puslapis, vertimas iš anglų kalbos. Šaltinis.
Toks praradimas nepataisomas vien greitesniu aptarnavimu. Įrenginys tebėra namuose, jo veikimą galima atkurti, bet paslaugos tęstinumas turi ir kitą pusę. Būtent dėl tokių atvejų negaliu savo santykinės ramybės priskirti visiems.
Ką galėtume susigrąžinti?
Pripažinus netektis, lieka vietos ir kitam klausimui: ar pasaulyje be DI būtų dalykų, kurie patiktų labiau?
Kai įrankis užduotį padaro beveik iš karto, nesunku priprasti prie minties, kad ir kita turi būti baigta tuoj pat. Jo netekus bent dalį tokių lūkesčių tektų peržiūrėti. Gal kai kur atsirastų daugiau laiko įsigilinti. Gal paaiškėtų, kad dalies ataskaitų, tekstų ar pristatymų visai nereikėjo, tik juos buvo labai lengva pagaminti.
Tai nebūtų garantuotas išsilaisvinimas nuo skubėjimo. Darbdavys galėtų pareikalauti tą patį padaryti ilgesnėmis darbo valandomis, o papildomos sąnaudos galėtų tekti klientui. Lėtesnis procesas savaime nėra nei geresnis, nei žmogiškesnis. Reikėtų apsispręsti, ką su tuo lėtumu daryti.
Kai kur dažniau kreiptumės į kolegą, draugą ar mokytoją. Daugiau sprendimų tektų priimti patiems. Tačiau ir čia nenorėčiau piešti stebuklingo pasaulio, kuriame visi staiga pradeda skaityti knygas ir nuoširdžiai bendrauti. Kitų būdų išvengti pastangų turime užtektinai.
Pagal šio eksperimento sąlygas nebeliktų ir galimybės tais pačiais DI įrankiais masiškai gaminti naujų balsų klastočių ar automatiškai rašomų apgavysčių. Vis dėlto jau išsaugotas turinys liktų. Sukčius galėtų toliau siuntinėti turimą netikrą įrašą, o paprastesnės automatizavimo priemonės veiktų ir be modelių.
Todėl svarbiausia, ką galėtume susigrąžinti, būtų proga sąmoningiau pasirinkti, kaip dirbame ir kokiais įrankiais remiamės. Tik tam nebūtina laukti, kol DI išnyks. Kai kurių jo funkcijų galime atsisakyti jau dabar, kitoms pasilikti alternatyvą, trečias naudoti ten, kur jų nauda iš tiesų didelė.
Kokį DI pats norėčiau pasilikti?
Jeigu būtų mano valia rinktis, man užtektų silpnučių DI pagalbininkų, veikiančių mano paties kompiuteryje. Padeda atlikti užduotį, ir gerai. Tai būtų mano pasirinktas kompromisas. Vien vietinis veikimas savaime negarantuoja, kad sistema saugi ar neklystanti, o mano poreikiai neapima visų šiame straipsnyje aptartų situacijų.
Stebint, kaip greitai šios sistemos tobulėja ir ką jau gali padaryti, man darosi baisoka. Naudą matau savo darbe. Tačiau ji neatsako į klausimą, kuo tai baigsis, kai joms patikėsime dar daugiau. Negaliu įrodyti, kad baigtis bus bloga. Tiesiog nesijaučiu ramus dėl pasirinktos krypties.
Šiame minties eksperimente labiausiai išryškėja, kiek skirtingų dalykų slepiasi po žodžiu „pagalbininkas“. Vienam jis pagreitina užduotį. Kitam leidžia apsieiti be svetimos pagalbos. Organizacijai tampa būtina sąlyga aptarnauti tiek klientų, kiek ji žada. Kuo daugiau jam patikime, tuo svarbiau suprasti, kas liktų jam dingus.
Man priimtina naudotis DI ir kartu nenorėti kiekvieno žingsnio, kuriuo jis gali vystytis. Sutaupytas laikas nėra įsipareigojimas ploti viskam, kas bus sukurta toliau. Norėčiau, kad pasirinkimas dirbti kitaip išliktų realus ir tada, kai dar daugiau kasdienybės bus paremta šiomis sistemomis.
O jeigu rytoj tektų persitvarkyti pačiam, persitvarkyčiau. Ironiška, bet greitai keistis mane išmokė ir pats DI.
Dar keturios istorijos
Papildomam skaitymui: tikri įvykiai ir pavyzdžiai, atskleidžiantys skirtingas mūsų santykio su DI puses.
„Waymo“: kai atsarginė pagalba pati stoja į eilę
2025 m. gruodžio 20 d. per didelį elektros sutrikimą San Fransiske dalis autonominių taksi susidūrė su sunkumais. „Waymo“ vėliau paaiškino, kad jos automobiliai pravažiavo daugiau kaip 7 tūkst. neveikiančių šviesoforų. Tačiau kai kuriais atvejais reikėjo papildomo patvirtinimo, o tokių užklausų vienu metu susikaupė per daug. Laukiant atsakymų, kai kurie automobiliai prisidėjo prie spūsčių. Bendrovė laikinai sustabdė paslaugą. Oficialus incidento paaiškinimas.
Tai pačios bendrovės pateiktas pasakojimas apie elektros sutrikimą, ne apie dingusį DI. Tačiau jis parodo paprastą dalyką: atsarginis procesas gali veikti pavieniais atvejais ir nebesusitvarkyti, kai jo vienu metu prireikia daugeliui.
„Soulmate“: kitą pašnekovą susikurti pavyko, tokio paties ne
2023 m. rugsėjį uždarius DI pašnekovų programą „Soulmate“, „Euronews“ kalbintas Cody mėgino virtualią partnerę Sophią atkurti kitoje paslaugoje, „Kindroid“. Jis perkėlė jos aprašymą, istoriją ir bendravimo detales. Vis dėlto naujasis pašnekovas jam atrodė kitoks. „Euronews“ interviu.
„Žinojau, kad kalbu su kodu, bet man tai nerūpėjo.“
Cody, „Soulmate“ naudotojas, kalbėdamas „Euronews“. Vertimas iš anglų kalbos. Šaltinis.
Tai vieno žmogaus patirtis, o ne įrodymas, kad programa turi jausmus. Vis dėlto jos uždarymo sukeltas išgyvenimas žmogui gali būti labai tikras. Techninė galimybė pereiti pas kitą tiekėją dar nereiškia, kad jam tai bus lygiavertis pakeitimas.
„AlphaFold“: įrankis galėtų dingti, jo darbo rezultatai liktų
2022 m. „AlphaFold“ duomenų bazė išplėsta iki daugiau kaip 200 mln. prognozuotų baltymų struktūrų. Mokslininkams tai suteikė didžiulį išteklių tyrimams, nors modelio prognozė nėra tas pats, kas eksperimentinis struktūros patvirtinimas. Europos bioinformatikos instituto pranešimas.
Pagal mūsų scenarijaus sąlygas šie jau išsaugoti rezultatai liktų prieinami. Nebegalėtume tuo pačiu įrankiu kurti naujų prognozių, tačiau nereikėtų visko pradėti nuo nulio.
Tas pats principas galioja ir paprastai DI padedant parašytai programai. Jei jai veikti nebereikia kreiptis į modelį, ji galėtų veikti toliau. Įrankio netektis savaime neištrina visko, ką juo padarėme.
Lietuviškas lietus ir prognozės, kurios išliktų
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras, žinomas kaip ECMWF, plėtoja ir DI modelį, ir fizikos dėsniais grindžiamą prognozavimo sistemą. 2026 m. gegužę atnaujintos abi. ECMWF pranešimas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo svetainės prognozėms nurodo HARMONIE ir ECMWF modelius. Taigi dingus DI neliktume vien su skaudančiais keliais ir kaimyno pastebėjimu, kad kregždės skraido žemai. Fizikiniai prognozavimo metodai tebėra naudojami. Tarnybos paaiškinimas.
Šis pavyzdys primena, kad technologinė pažanga ne visur reiškia ankstesnių metodų atsisakymą. Kartais naujas įrankis veikia šalia senojo. Tokiu atveju vieno netektis neatima visų galimybių.
Temą paskatino šis vaizdo įrašas. Straipsnis parengtas tikrinant jo transkripcijos teiginius ir papildant juos kitomis istorijomis bei tyrimais. Faktai tikrinti 2026 m. spalio 9 d.; visuotinio DI išnykimo pasekmės aptariamos kaip minties eksperimentas.
Vaizdo įrašas, paskatinęs temą
Įrašas rusų kalba. Jame pateiktas scenarijus buvo straipsnio atspirties taškas; teiginių patikra ir papildomas kontekstas pateikti aukščiau.
Komentarai
0Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas!
Palikite komentarą
Komentaras bus matomas tik patvirtinus per el. paštą.