Dviejų anglingųjų meteoritų molekulinė sudėtis parodė ankstyvosios Saulės sistemos cheminius skirtumus
Meteoritai dažnai vadinami cheminėmis laiko kapsulėmis, nes juose išlikusi medžiaga iš laikotarpio, kai tik formavosi Saulės sistema. Mokslininkai ištyrė du tokius meteoritus – garsųjį Murchison, nukritusį Australijoje 1969 metais, ir Aguas-Sarcas, nukritusį Kosta Rikoje 2019 metais.
Tyrime buvo sujungti du skirtingi metodai. Maži meteoritų fragmentai buvo ištirpinti ir ištirti jonų ciklotroninio rezonanso masių spektrometru su 21 teslos magnetu. Šis prietaisas kiekviename mėginyje aptiko dešimtis tūkstančių anglies molekulinių sudėčių.
Tačiau tokia analizė parodo tik formules, o ne tikslią molekulių sandarą, nes skirtingos struktūros molekulės gali būti sudarytos iš to paties atomų rinkinio. Todėl vėliau naudotas bekontaktis atominės jėgos mikroskopas. Jo ypač aštrus zondas, remiantis sąveikos jėgomis, leidžia atkurti molekulės struktūrą. Vienam tokiam vaizdui gauti gali prireikti dienų ar net mėnesių, o meteoritams šis metodas pritaikytas tik trečią kartą.
Abu meteoritai priklauso tai pačiai anglingų meteoritų šeimai ir išoriškai yra panašūs, tačiau jų molekuliniai „pirštų atspaudai” sutapo tik nedidele dalimi. Tai rodo, kad jų pirminiai asteroidai vystėsi skirtingoje cheminėje aplinkoje – galėjo skirtingai kaisti ir nevienodai reaguoti su vandeniu.
Tyrimas papildo įrodymus, kad ankstyvoji Saulės sistema buvo chemiškai nevienalytė. Kartu pabrėžiama, kad šis darbas neįrodo, jog gyvybė ar tiesioginiai jos pirmtakai į Žemę atkeliavo su tokiais meteoritais. Jis tik parodo, kokia chemiškai turtinga gali būti nežemiška medžiaga.
Pats Murchison meteoritas išsiskiria ir amžiumi. Tyrimo autoriai jo amžių vertina mažiausiai 5,5 mlrd. metų, todėl jis būtų senesnis už Žemę.

