Einstein Probe nuo pat pradžių užfiksavo trumpąjį gama žybsnį lydėjusį minkštųjų rentgeno spindulių švytėjimą

Kinijos observatorija Einstein Probe nuo pat pradžių užfiksavo įvykį EP250704a, kuris gama diapazone žinomas kaip GRB 250704B. Trumpieji gama žybsniai jau seniai siejami su kompaktiškų objektų, pavyzdžiui, dviejų neutroninių žvaigždžių, susiliejimais.

Paprastai pirmiausia tokį įvykį aptinka gama detektoriai, o rentgeno teleskopai į jį nukreipiami vėliau. Dėl to ankstyviausias rentgeno švytėjimas gali būti jau pasibaigęs. Einstein Probe veikia kitaip: jos plataus lauko rentgeno teleskopas nuolat stebi didelę dangaus sritį minkštųjų rentgeno spindulių diapazone.

Pačią gama blykstę užregistravo palydovai SVOM ir Insight-HXMT. Gama žybsnis truko apie 0,4 sekundės, tačiau šaltinis minkštųjų rentgeno spindulių ruože švytėjo dar beveik dešimt minučių. Per tą laiką užfiksuoti keli atskiri spinduliuotės epizodai.

Pasak tyrėjų, greitas kintamumas ir besikeičiantis spektras rodo, kad po susiliejimo susiformavęs centrinis objektas toliau išskyrė energiją. Vienas iš galimų paaiškinimų – magnetaras, tai yra greitai besisukanti neutroninė žvaigždė su labai stipriu magnetiniu lauku, kuri kurį laiką maitino rentgeno spinduliuotę.

Tarptautinės komandos darbas pateko ant žurnalo Science Bulletin viršelio. Tyrėjai taip pat mano, kad panašus minkštųjų rentgeno spindulių švytėjimas galėjo lydėti ir ankstesnius trumpuosius gama žybsnius, tačiau įprasti gama prietaisai jo nefiksavo, nes signalas buvo per silpnas ir per minkštas. Jei tai pasitvirtins, astronomai turės dar vieną būdą tirti gravitacinių bangų šaltinius.