ESA ataskaita rodo smarkiai pablogėjusią artimosios Žemės orbitos būklę

Europos kosmoso agentūra (ESA) naujoje metinėje kosminės aplinkos ataskaitoje skelbia, kad artimosios Žemės orbitos būklė per metus smarkiai pablogėjo. Ataskaita remiasi duomenimis iki 2025 metų pabaigos.

Situacijai vertinti ESA naudoja kosminės aplinkos sveikatos indeksą. Atsparos tašku laikomas 2014 metais nustatytas tvarus scenarijus: reikšmė 1 laikoma norma, o didesnė reikšmė rodo, kiek kartų orbitų apkrova viršija leistiną lygį.

Per vienus metus šis indeksas išaugo maždaug nuo 4 iki 50. ESA tai sieja su sparčiai augančiu aktyvumu orbitoje. 2025 metais įvyko daugiau kaip 300 paleidimų, o į orbitą iškelta daugiau kaip 4000 aparatų – vidutiniškai apie dešimt per dieną.

Kasdien į atmosferą taip pat sugrįžta daugiau kaip trys palydovai arba raketų pakopos. Vis dėlto megakonsteliacijos toliau plečiasi, o iš perkrautų orbitų eksploatacijos pabaigoje pašalinama per mažai palydovų.

Ataskaitoje pagrindine grėsme įvardijamas Keslerio sindromas, kai kiekvienas susidūrimas sukuria naują nuolaužų debesį, o šios nuolaužos dar labiau padidina kitų susidūrimų tikimybę. ESA pažymi, kad šis procesas gali palaikyti pats save: net visiškai sustabdžius naujus paleidimus, nuolaužų kiekis vis tiek augtų, nes jų susidaro greičiau, nei jos sudega atmosferoje.

Agentūros vertinimu, ilgainiui kai kurios orbitos gali tapti pavojingos ar net nebetinkamos naudoti. Modeliavimas, kurio laikotarpis sutrumpintas nuo 200 iki 100 metų, vis tiek rodo sparčiai augantį objektų ir susidūrimų skaičių žemojoje orbitoje.

ESA taip pat išskiria ir teigiamus pokyčius. Perėjimas nuo 25 metų prie 5 metų termino nebeveikiantiems palydovams pašalinti iš žemosios orbitos jau trumpina jų buvimo orbitoje laiką. Be to, jau antrus metus iš eilės kontroliuojamų raketų pakopų suvedimų iš orbitos yra daugiau nei nekontroliuojamų.

ESA teigimu, vien prevencinių priemonių nebepakanka, todėl kosmines nuolaužas reikia ir aktyviai šalinti. Tokį požiūrį agentūra taiko misijoje ClearSpace-1.