ESA zondas Juice rugsėjo 28 dieną praskris 8640 km nuo Žemės
ESA zondas Juice, skrendantis link ledinių Jupiterio palydovų, rugsėjo 28 dieną praskris 8640 km nuo Žemės. Artimiausias taškas numatytas 13:45 CEST, arba 11:45 UTC, virš Indijos vandenyno.
Žemės gravitacija pakoreguos aparato trajektoriją maždaug 20 laipsnių ir padidins jo greitį apie 3,5 km/s. Likus 15-30 minučių iki didžiausio priartėjimo, zondas praskries virš Australijos iš šiaurės rytų į šiaurės vakarus, todėl stebėtojai, turintys tinkamą teleskopą ar žiūronus, gali mėginti jį pamatyti.
Tiesioginis skrydis būtų buvęs greitesnis, tačiau įsibėgėjimui ir stabdymui prie Jupiterio būtų reikėję apie 60 000 kg kuro. Tokios raketos kol kas nėra. Pats Juice gabena apie 3000 kg kuro ir jį naudoja taupiai.
Zondas buvo paleistas 2023 metų balandį iš Kuru kosmodromo raketa Ariane 5. 2024 metų rugpjūtį jis atliko pirmąjį istorijoje dvigubą Mėnulio ir Žemės gravitacinį manevrą: praskriejo 700 km nuo Mėnulio, o kitą dieną – 6807 km nuo Žemės. Vėliau jis taip pat atliko manevrą prie Veneros.
Navigacijos kampanija prasidėjo rugpjūčio 17 dieną. Buvo numatyti šeši rezerviniai langai mažoms trajektorijos korekcijoms – likus keturioms savaitėms, dviem savaitėms, savaitei ir trims dienoms iki praskridimo. Prireikė vienos korekcijos.
Rugsėjo 28 dieną 08:00 CEST skrydžio valdymo komanda laikys parengtą avarinį manevrą, jei būtų nustatyta kritinė navigacijos klaida arba pavojingas priartėjimas prie kito palydovo.
Nuo rugsėjo 27 dienos 21:24 iki rugsėjo 28 dienos 06:03 Juice skris per Žemės šešėlį ir tuo metu naudos tik akumuliatorius. Kad jie neišsikrautų, komanda atrinko tik svarbiausius stebėjimus.
Nuo rugsėjo 23 dienos iki spalio 3 dienos dirbs visi dešimt mokslinių prietaisų, stebėsiančių Žemę ir Mėnulį. Misijos projekto mokslininkė Claire Vallat pažymėjo, kad šis praskridimas operaciniu požiūriu yra gerokai paprastesnis nei 2024 metų dvigubas manevras, todėl aparatą galima sukti įvairiomis kryptimis ir nukreipti prietaisus ten, kur reikia.
Kelias dienas Juice praleis Žemės magnetinėje uodegoje, nusidriekusioje nuo Saulės. Šie matavimai vėliau bus lyginami su Europos ir Kinijos misijos Smile duomenimis. Navigacijos kamera taip pat bus nukreipta į Mėnulio horizontą, kad būtų išbandytas naujas optinės navigacijos metodas, kuris ateityje padės valdyti aparatą tarp Jupiterio palydovų.
Paskutinis Žemės gravitacinis pagreitinimas numatytas 2029 metų sausį, Jupiterį zondas turėtų pasiekti 2031 metų liepą, o Ganimedo orbitą – 2034 metais.
