Euclid pirmame dideliame duomenų rinkinyje pateikė 15 tūkst. naujų stipraus gravitacinio lęšiavimo kandidatų
Europos kosminis teleskopas Euclid lapkričio 12 dieną paskelbė pirmą didelį duomenų rinkinį DR-1 Foundation. Jį sudaro 1,7 mln. gigabaitų duomenų, surinktų per 13 mėnesių stebėjimų.
Šiame rinkinyje aprėpiama beveik 5% dangaus. Jame yra duomenų apie 900 mln. galaktikų, 60 mln. kvazarų ir 15 tūkst. naujų stipraus gravitacinio lęšiavimo kandidatų.
Iki Euclid eros astronomai buvo patvirtinę mažiau nei tūkstantį tokių lęšių. Stiprus gravitacinis lęšis susidaro tada, kai masyvi galaktika, galaktikų spiečius arba tamsiosios medžiagos halas savo gravitacija ištempia už jo esančių tolimų šaltinių šviesą į lankus, kelis atvaizdus arba Einšteino žiedus.
Šviesos iškraipymo stiprumas priklauso nuo visos lęšio masės, įskaitant ir nematomą jos dalį. Dėl to kiekviena tokia sistema padeda įvertinti tamsiosios medžiagos pasiskirstymą.
Kaip aiškino Britų Kolumbijos universiteto Fizikos ir astronomijos katedros doktorantas Hrishabh Shrivastava, stiprius lęšius buvo sunku rasti, nes tikimybė siekė maždaug vieną iš 10 tūkst.
Albertas Einšteinas šį efektą kiekybiškai aprašė dar 1936 metais, o pirmą stiprų lęšį – dvigubą kvazarą Q0957+561 – astronomai pastebėjo tik 1979 metais.
Tarp Euclid aptiktų objektų yra klasikinių galaktika-galaktika porų, Einšteino žiedų aplink spiralines galaktikas, iš krašto matomų dulkingų diskų, sudėtinių lęšių, galaktikų grupių ir lęšiuotų kvazarų.
Kiekvieną kvazaro atvaizdą pasiekusi šviesa keliauja skirtingu keliu. Pagal laiko vėlavimą tarp šių atvaizdų galima nepriklausomai išmatuoti Hablo konstantą.
Jos įverčiai, gauti iš reliktinės spinduliuotės ir iš cefeidžių kartu su supernovomis, nesutampa: 67,5 ir 73,04 km/s vienam megaparsekui.
Per nominalią šešerių metų misiją Euclid turėtų aptikti daugiau kaip 100 tūkst. stiprių lęšių. Tai būtų dviem eilėmis daugiau nei žinoma dabar.
Kartu su silpnuoju lęšiavimu šie duomenys papildys trimatį medžiagos pasiskirstymo žemėlapį, pagal kurį bus lyginamas standartinis kosmologinis modelis ΛCDM. Šiuo metu archyve yra beveik 5% dangaus, o visas tyrimas turėtų apimti daugiau nei trečdalį.

