Europos kosmoso istorija: nuo nesėkmių iki tarpžvaigždinių atradimų
1969 m. nesėkmingas bandymas su „Europa-1“
1969 m. liepos 2 d. iš Australijos Vumeros poligono startavo Europos raketa „Europa-1“ su tikslu išbandyti savo galimybes. Deja, šis bandymas nebuvo sėkmingas – nors pirmieji du raketos etapai veikė sklandžiai, trečiasis, vokiečių gamybos Astris, sustojo per anksti. Dėl to apie 250 kg sveriantis naudingas krovinys buvo prarastas. Raketą kūrė Europos raketų nešėjų kūrimo organizacija (ELDO), kurią sudarė Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietijos Federacinė Respublika, Italija ir kitos Vakarų Europos šalys kartu su Australija. ELDO nesėkmingi bandymai galiausiai paskatino Europos kosmoso agentūros (ESA) įkūrimą 1975 m.
1985 m. Ariane 1 ir zondas „Giotto“
1985 m. Ariane 1 raketa sėkmingai paleido zondą „Giotto“ – pirmąją tarpplanetinę ESA misiją, skirtą susitikti su kometa Galėja. 1986 m. kovo mėnesį zondas praskriejo vos keli šimtai kilometrų nuo kometos branduolio, pirmą kartą atskleisdamas jo išvaizdą iš arti. Zondas buvo pavadintas florentiečio menininko Giotto di Bondone garbei, kuris 1305 m. savo freskoje „Pagarbinkite išminčius“ pavaizdavo kometą kaip Betliejaus žvaigždę. Po šios misijos zondas buvo nukreiptas atgal į Žemę, kur 1990 m. atliko pirmąjį istorijoje gravitacinį manevrą, kad pasiektų kitą kometą – Grigg-Skjellerup.
2025 m. atradimas – tarpžvaigždinė kometa
2025 m. liepos 2 d. buvo patvirtinta, kad teleskopas ATLAS Čilėje aptiko neįprastą kometą, pavadintą 3I/ATLAS. Ši kometa yra trečiasis patvirtintas tarpžvaigždinis objektas po 1I/ʻOumuamua ir 2I/Borisovo. Kometa 3I/ATLAS buvo rasta nuotraukose, padarytose dar prieš oficialų atradimą, ir manoma, kad jai gali būti nuo 7,6 iki 14 milijardų metų, todėl ji gali būti senesnė už Saulės sistemą.
