Fizikai pasiūlė, kaip atominiais laikrodžiais aptikti skirtingą laiko tėkmę kvantinėje superpozicijoje
Fizikai pasiūlė teorinį būdą, kaip atominiais laikrodžiais aptikti efektą, kai vienam objektui laikas kvantinėje superpozicijoje teka skirtingu greičiu.
Pagal reliatyvumo teoriją laiko tėkmės tempas priklauso nuo judėjimo greičio ir gravitacijos stiprumo. Atominiai laikrodžiai tai gali užfiksuoti net labai mažuose aukščio skirtumuose: pakėlus juos keliais milimetrais į vietą, kur gravitacija šiek tiek silpnesnė, jie ima eiti greičiau. Šiuolaikiniai tiksliausi laikrodžiai tokį poslinkį jau gali aptikti.
Naujame pasiūlyme remiamasi kvantine mechanika, kuri leidžia judėjimui būti superpozicijoje, tai yra kelių būsenų derinyje vienu metu. Tokiu atveju tie patys laikrodžiai teoriškai galėtų tuo pat metu būti ir nejudantys, ir judėti, todėl jiems atsirastų keli skirtingi laiko tėkmės režimai.
Pasak autorių, tokioje situacijoje laikrodžio judėjimas susipina su jo vidine energija, kuri ir nustato jo „tiksėjimą”. Šis susietumas palieka pėdsaką: laikrodis praranda dalį savo kvantinių savybių, o tai būtų galima aptikti dabartiniais metodais.
Patikrai siūloma naudoti atominius laikrodžius su įkalintais jonais. Jonas būtų laikomas gaudyklėje, o jo dažnis nuskaitomas lazerine optika. Tyrėjų komanda iš Japonijos, JAV, Kanados ir Švedijos pasiūlė tikslesnį būdą valdyti jono judėjimą, kuris, kaip teigiama, padidintų jautrumą šiam efektui 100-1000 kartų.
Kitas žingsnis būtų eksperimentas, galintis atskirti ieškomą signalą nuo neišvengiamų laboratorinių trikdžių. Kol kas tai yra teorinis pasiūlymas, tačiau jam tikrinti, anot autorių, naujos įrangos kurti nereikėtų, nes tinkama aparatūra jau egzistuoja.
Jei toks bandymas pavyktų, atominiai laikrodžiai galėtų tapti priemone kvantinei laiko prigimčiai tirti, o galbūt ir padėti siekti dar didesnio matavimo tikslumo. Autoriai taip pat svarsto, kad toks metodas ateityje galėtų būti naudingas ir kvantinės gravitacijos tyrimams.

