Galaktikoje „Drakonas“ užfiksuotos 104 gravitacinio mikrolęšiavimo blyksnių anomalijos
Astronomai galaktikoje „Drakonas“, esančioje maždaug už 6,5 mlrd. šviesmečių, užfiksavo daugiau kaip šimtą trumpų žvaigždžių ryškio padidėjimo įvykių. Tokiais atvejais žvaigždė trumpam tampa šimtus ar net tūkstančius kartų ryškesnė, o po kelių dienų ar savaičių grįžta į ankstesnį ryškį. Pati žvaigždė nesikeičia – pasikeičia tik kelias, kuriuo jos šviesa pasiekia stebėtojus.
Tarp Žemės ir šios galaktikos yra masyvus spiečius Abell 370. Jo gravitacija veikia kaip didžiulis, bet netolygus lęšis: dalį galaktikos ji ištęsia į lanką, o stipriausiai šviesą sustiprina palei vadinamąsias kaustikas. Spiečiaus žvaigždės, o galbūt ir tamsioji medžiaga, šias sritis suskaido į mikrokauštikas. Galaktikai lėtai slenkant lęšio atžvilgiu, žvaigždei kertant tokią liniją du jos atvaizdai susilieja, o ryškis pasiekia piką.
Jose Maria Palencia komanda iš Kantabrijos fizikos instituto palygino 2022-2024 metais padarytus James Webb Space Telescope vaizdus. Kadangi kadrai buvo nufotografuoti šiek tiek skirtingais kampais, juos teko kruopščiai sulyginti ir pašalinti ryškaus galaktikos branduolio bei pašalinių objektų įtaką. Taip buvo suskaičiuoti 104 įvykiai – daugiau nei dukart daugiau nei ankstesnis 44 įvykių rekordas toje pačioje galaktikoje.
Tokiu būdu galima aptikti tik labai ryškias žvaigždes, todėl beveik visos jos yra supermilžinės – karštos mėlynosios arba šaltos raudonosios. Jų santykis gali padėti spręsti apie žvaigždžių populiacijos amžių: jauna ir mažai metalų turinti populiacija paprastai turi daugiau mėlynųjų supermilžinių, o senesnė ir metalais turtingesnė – daugiau raudonųjų. Galaktikoje „Drakonas“ abiejų tipų aptikta maždaug po lygiai, todėl ji laikoma gana brandžia, nors joje žvaigždės vis dar formuojasi.
Įdomiausia išvada susijusi su statistika prie kritinės kreivės – didžiausio sustiprinimo linijos. Vienoje jos pusėje blyksnių aptikta mažiau nei kitoje. Toks asimetriškumas dera su „išplaukusios“ tamsiosios medžiagos modeliu, kuriame itin lengvos dalelės elgiasi kaip bangos. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tokį pat efektą galėtų sukelti ir lęšio modelio paklaida, netiksliai nubrėžianti pačią kritinę kreivę. Todėl kol kas tai laikoma tik užuomina, kurią dar reikės tikrinti.
