Ispanijos Tabernaso dykumoje išbandytas ExoMars misijai skirtas marsaeigio prototipas Charlie
Ispanijos pietryčiuose esančioje Tabernaso akmenuotoje dykumoje aštuonias dienas bandytas marsaeigio prototipas Charlie. Per šį laiką jis įveikė 220 metrų, o kiekvieną jo manevrą derino už 1200 kilometrų dirbusi mokslininkų komanda.
Šie bandymai buvo repeticija tam, kas ESA laukia 2030 metais, kai Marse turėtų nusileisti marsaeigis ExoMars Rosalind Franklin. Rugsėjį į bandymų vietą ir valdymo centrą susirinko apie šimtą mokslininkų ir inžinierių iš visos Europos.
Tabernaso vietovė pasirinkta ne dėl to, kad ji žinoma iš „Indiana Jones“ ir spagečių vesternų filmavimo, o dėl vietos geologijos ir mineralogijos. Planetologas Elliott Sefton-Nash teigė, kad jos leido sudaryti pakankamai realistišką scenarijų, kad būtų galima rimtai išbandyti mokslinių operacijų procesus, duomenų interpretavimą ir sprendimų priėmimą.
Charlie, kurį sukūrė Airbus, veikė naudodamas tą pačią navigacijos ir valdymo programinę įrangą, kuri turėtų padėti Rosalind Franklin pasiekti tikslus ir išvengti pavojų. Šeštąją dieną marsaeigis daugiau kaip 60 metrų nuvažiavo visiškai be tiesioginio operatoriaus valdymo, o navigacijos paklaida buvo mažesnė nei 1 proc.
Toks savarankiškumas Marse būtinas, nes signalas viena kryptimi gali keliauti iki 40 minučių, todėl valdymas realiuoju laiku neįmanomas.
Turine esančiame ROCC valdymo centre komanda analizavo nuotraukas, požeminio radaro WISDOM duomenis ir Enfys spektrus. Taip buvo parenkamos vietos, kuriose galėjo išlikti senovinės mikrobinės veiklos pėdsakų – tai pagrindinis misijos tikslas.
Vienas šlaitas vos nesutrikdė plano, nes iš duomenų atrodė beveik kaip siena. ExoMars sistemų inžinierė Chiara Lombardi sakė, kad ten, kur komanda matė dramblį, operatoriai dykumoje matė pelę. Iš pradžių nuspręsta judėti atsargiai, tačiau vėliau, palyginus duomenis su skaitmeniniu aukščio žemėlapiu, paaiškėjo, kad tai buvo nuolaidus pakilimas.
Kitą dieną bandymus sustabdė lietus, todėl prioritetus teko keisti vietoje. Visa kampanija truko 20 dienų, o kiekvieną vakarą planuotojai rengė kitos paros programą – taip pat, kaip reikės dirbti ir tikrosios misijos metu.
Kitas lauko bandymas numatytas 2027 metų vasarą. Tuomet į schemą bus įtrauktas ir orbiteris Trace Gas Orbiter, kuris jau skrieja aplink Marsą ir retransliuoja NASA aparatų duomenis.
Elliott Sefton-Nash bandymų tikslą apibūdino paprastai: iki 2030 metų marsaeigio valdymas komandai turi tapti toks įprastas kaip važiavimas dviračiu.
