Tyrimas rodo skirtingą Žemės ir Marso formavimosi kelią
Naujas Copenhagen University mokslininkų tyrimas, paskelbtas žurnale Nature Astronomy, rodo, kad Žemė ir Marsas, nors susiformavo kaimynystėje maždaug prieš 4,5 mlrd. metų, galėjo augti labai skirtingais būdais.
Uolėtos planetos, kaip aiškina tyrėjai, gali formuotis dviem pagrindiniais keliais. Vienas jų – planetesimalių susidūrimai, kai stambesni kūnai trenkiasi vieni į kitus ir susijungia. Kitas – smulkesnių dalelių akrecija, kai augantis planetos gemalas prisijungia mažesnes daleles. Tyrimo autoriai teigia, kad realybėje veikė abiejų mechanizmų derinys, tačiau Žemėje ir Marse jų santykis buvo nevienodas.
Pagal tyrimo išvadas, mažiausiai 75 proc. Žemės masės suteikė dvi jaunos protoplanetos, kurios pačios buvo išaugusios iš smulkių dalelių akrecijos. Planetesimalės, mokslininkų vertinimu, sudarė iki 25 proc. Žemės masės. Tuo metu Marso atveju vaizdas buvo priešingas: apie tris ketvirtadalius jo masės sudarė planetesimalės, o tik ketvirtadalį – smulkesnių dalelių akrecija.
Tokias išvadas mokslininkai padarė nagrinėdami lakiuosius elementus – natrį, cinką ir kalį – abiejų planetų plutoje ir mantijoje. Šie elementai aukštoje temperatūroje garuoja, todėl dabartinis jų kiekis gali atspindėti sąlygas, kuriomis planeta formavosi.
Tyrimo vadovai profesorius Anders Johansen ir docentas Haiyang Wang palygino šiuos duomenis su kompiuteriniais modeliais ir vertino, kuris scenarijus geriausiai paaiškina dabartines Žemės ir Marso savybes.
Mokslininkų teigimu, toks metodas ateityje gali būti pritaikytas ir egzoplanetoms. Nuo formavimosi sąlygų priklauso, kiek lakiųjų medžiagų, įskaitant vandenį, planeta išsaugo, o tai susiję ir su jos tinkamumu gyvybei.
