Senovinės Žemės užšalimo priežastys
Italų mokslininkai atliko tyrimą, kuris atskleidė, kodėl prieš maždaug 650–635 milijonų metų Žemė buvo beveik visiškai padengta ledu. Pagrindinė priežastis buvo ekvatoriuje esantis superekontinentas Rodinija, kuris tuo metu buvo be augalijos. Šis plikas granitas atspindėjo 35% saulės šviesos būtent ten, kur ji buvo intensyviausia. Tuo metu Saulė švietė 95% dabartinės savo galios.
Klimato modelis ir jo rezultatai
Eurika Bizėzi iš Triesto astronominės observatorijos su kolegomis sukūrė klimato modelį, kuris įvertino keturis parametrus: Saulės ryškumą, šiltnamio efektą sukeliančias dujas, žemynų išsidėstymą ir žemės albedo. Skaičiavimai parodė, kad net esant CO₂ koncentracijai iki 1000 ppm (daugiau nei dvigubai didesnei nei dabartinė 428 ppm), Rodinija atspindėjo pakankamai šviesos, kad pradėtų globalinį užšalimą. Toliau veikė atsiliepimo mechanizmas: ledas atspindi iki 90% spinduliuotės, todėl planeta atvėsta dar labiau, o ledo kiekis didėja.
„Žemės-sniežko“ hipotezė ir jos kontekstas
Geologas Džozefas Kiršvinkas 1992 metais suformulavo „Žemės-sniežko“ hipotezę, siekdamas paaiškinti ledynų pėdsakus tropinėse platumose, kurie buvo aptikti dar nuo 1870-ųjų. Tačiau kodėl užšalimas įvyko ir kodėl nepasikartojo, liko neaišku. Bizėzi modelis atsako ir į šį klausimą: vėliau žemę dengusi augalija radikaliai pakeitė energetinį balansą. Žalias dangalas atspindi tik 15% šviesos, palyginti su 35% pliko akmens. Tokiose sąlygose ledynmečiai negali įvykti, kai CO₂ koncentracija viršija 400 ppm.
Dabartinė situacija ir ateities perspektyvos
Šiandien Saulė šviečia ryškiau, žemynai yra išsidėstę įvairiose platumose, žemė yra padengta augalija, o CO₂ kiekis tik didėja. Todėl „Žemės-sniežko“ scenarijaus pasikartojimas yra fiziškai neįmanomas. Šiuo metu susiduriame su priešinga problema – globaliniu atšilimu.
