James Webb teleskopas atskleidžia kosminio aušros paslaptis

Kosminio aušros tyrimai

Vos per ketverius metus James Webb teleskopas pasiekė vieną iš pagrindinių astronomijos ribų – laikotarpį, kai Visatoje užsidegė pirmosios žvaigždės ir galaktikos. Šis momentas mokslininkų vadinamas kosminiu aušra.

Naujausias Webb teleskopo tyrimas apžvelgė tūkstančius objektų per 150 siaurų „žvilgsnių“ ir aptiko staigų galaktikų gimimo nutraukimą jau po 150-200 milijonų metų nuo Didžiojo sprogimo. Norint įvertinti tyrimo subtilumą, visa apžvelgta dangaus sritis yra tik tris kartus didesnė už pilną Mėnulį.

Pirmųjų galaktikų formavimasis

Kosminio aušros metu atvėsęs dujos kaupėsi aplink tamsiosios materijos sankaupas, vėliau šildėsi ir uždegė termobranduolinį ugnį. Pirmosios galaktikos buvo mažytės – apie trisdešimt kartų mažesnės už Paukščių Taką. Jos buvo tik 60-70 šviesmečių skersmens, labiau panašios į žvaigždžių spiečių nei į tikrą galaktiką. Tačiau žvaigždės jose gimė dvidešimt kartų greičiau nei mūsų galaktikoje.

Zvaigzdžių populiacijos III paieškos

Pagrindinė astronomų svajonė – aptikti vadinamąsias žvaigždes populiacijos III. Jose nėra sunkiųjų elementų, tik vandenilis ir helis, o tokie milžinai gyvena tik apie penkis milijonus metų. Sprogę jie praturtina kosmosą anglimi, deguonimi ir kitomis cheminėmis medžiagomis, iš kurių vėliau susiformavo planetos ir mes patys.

Astronomai ieško šių pirmykščių, nesprogusių galaktikų, stebi, kaip su atstumu retėja žvaigždžių formavimasis, arba gaudo būdingą vandenilio radijo signalą – tai jau būsimo milžiniško radioteleskopo SKA Australijoje užduotis. Kaip pastebi astronomas Richardas Ellis, be pirmųjų žvaigždžių supratimo negalime suprasti ir savo kilmės, nes istorija, vedusi mus iki šiol, prasidėjo būtent kosminio aušros metu.