Japanija ruošiasi misijai į Marso mėnulį Fobą – pirmieji mėginiai iš Marso palydovo
Priveržta į Fobą – misija, kurios laukė 28 metai
Japonija ruošiasi paleisti kosminį aparatą link Fobo, vieno iš dviejų Marso palydovų. Tai bus pirmasis šalies Marso zondo startas per beveik tris dešimtmečius. Ankstesnis bandymas pasiekti raudonąją planetą buvo atliktas dar 1998 metais, tačiau jis baigėsi nesėkme.
Naujoji misija, kurią vysto Japonijos aeronautikos ir kosmoso tyrimų agentūra JAXA, yra itin ambicinga. Zondas turėtų nusileisti ant Fobo paviršiaus, surinkti grunto mėginių ir po kelerių metų grąžinti juos į Žemę. Tai būtų pirmas kartas istorijoje, kai iš Marso mėnulio parvežami medžiagos pavyzdžiai.
Ką slepia Fobas
Fobas yra keistas dangaus kūnas. Jis yra nedidelis, netaisyklingos formos ir skrieja labai arti Marso. Mokslininkai iki šiol nesutaria dėl jo kilmės. Viena versija teigia, kad Fobas gali būti pagautas asteroidas. Kita hipotezė – kad mėnulis susiformavo iš dulkių ir nuolaužų po milžiniško smūgio į Marso paviršių.
Mėginių analizė laboratorijoje galėtų išspręsti šį ginčą. Jei Fobas susidarė iš Marso medžiagos, mokslininkai gautų ne tik informacijos apie patį palydovą, bet ir apie planetos istoriją. Tai gali atskleisti naujų žinių apie mūsų artimiausią planetinį kaimyną ir jo praeitį, įskaitant galimą vandens bei gyvybės pėdsakų buvimą.
Sudėtinga kelionė keleriems metams
Misija reikalauja didelio tikslumo. Zondas turės įveikti milijonus kilometrų iki Marso, įsitvirtinti orbitoje, peržiūrėti Fobą iš arti ir tik tuomet nusileisti. Po mėginių surinkimo aparatas startuos atgal į Žemę, o grįžimo kapsulė turėtų saugiai nusileisti dykumoje, kaip tai jau yra dariusios japonų misijos asteroiduose.
Japonija jau turi patirties su grunto mėginių parvežimu. Ankstesnės misijos prie asteroidų sėkmingai grąžino medžiagos iš dangaus kūnų, tad Fobo misija tampa kitu žingsniu toje pačioje programoje. Kartu su japonais prie misijos prisideda ir tarptautiniai partneriai, kurie suteikia mokslinių prietaisų stebėjimams orbitoje.
Kodėl tai svarbu visai planetai
Marso mėnuliai Fobas ir Deimas vis dar yra menkai ištirti. Iki šiol juos iš arties matė tik zondai, praskrieję pro šalį. Nuolatinės stebėjimo programos ir mėginių analizė galėtų pakeisti supratimą apie Saulės sistemą.
Mokslininkai pažymi, kad Fobas skrieja taip arti Marso, jog ilgainiui jį laukia lemtis kristi į planetą arba susiskaidyti į žiedus. Tyrimai padėtų geriau suprasti šiuos procesus. Misija taip pat prisidėtų prie būsimų žmogaus misijų į Marso apylinkas planavimo, nes mėnuliai gali tapti tarpinėmis stotimis keliautojams.
