Japonijos misija MMX pradeda kelionę į Marsą ir planuoja pargabenti Fobo grunto mėginius
Japonijos misija MMX (Martian Moons eXploration) šiandien 19:41 Grinvičo laiku turi išskristi į Marsą iš Tanegašimos kosmodromo. Jei planas bus įgyvendintas, 2031 metais tai bus pirmasis aparatas, grįžęs į Žemę iš Marso orbitos ir pargabenęs bent 10 gramų Fobo grunto kapsulėje.
Misiją iškelia H3-24L – galingiausia naujosios Japonijos raketos H3 konfigūracija. Ji yra 69 metrų aukščio, jos starto masė siekia 574 tonas. Raketa turi du LE-9 variklius centrinėje pakopoje, keturis kietojo kuro SRB-3 greitintuvus ir 16 metrų gaubtą. Starto metu jos trauka siekia apie 12 142 kN.
Skrydis iki Marso turėtų trukti dešimt mėnesių, o į Marso orbitą MMX planuoja įskrieti 2027 metų rugpjūtį. Ten aparatas atskirs varomąjį modulį ir pereis į kvazipalydovinę orbitą aplink Fobą – iš esmės skris greta šio 22 kilometrų skersmens palydovo, kol abu skrieja aplink Marsą.
2028 metų pabaigoje arba 2029 metų pradžioje, per pirmąjį iš dviejų bandomųjų priartėjimų, iš 40 metrų aukščio planuojama nuleisti IDEFIX. Tai mikrobangų krosnelės dydžio roveris, sukurtas Prancūzijos CNES ir Vokietijos DLR. Dėl labai silpnos Fobo traukos aparatas tiesiog nukris, kelis kartus atšoks, pats persivers į darbinę padėtį ir pradės judėti.
Mėginių rinkimas gali prasidėti jau 2028 metų gruodį. Numatyti du nusileidimai ir du skirtingi mechanizmai – gręžimo C-sampler ir pneumatinis P-sampler.
2030 metais misija turėtų pereiti į rezonansinę orbitą ir atlikti seriją Deimo apskridimų. Tų pačių metų lapkritį numatytas skrydis atgal į Žemę, po aštuonių mėnesių kapsulė turėtų nusileisti su parašiutu Vumeroje, Australijoje.
Vienas svarbiausių misijos tikslų – padėti atsakyti, kaip susiformavo Fobas ir Deimas. Pagal spektrines savybes abu palydovai panašūs į primityvius D tipo asteroidus, todėl galėjo būti Marso gravitacijos pagauti kūnai. Tačiau jų orbitos yra beveik apskritos ir sutampa su Marso pusiaujo plokštuma, nors pagautas kūnas turėtų skrieti labiau ištęsta ir pasvirusia orbita.
Kita versija teigia, kad palydovai susiformavo po milžiniško Marso susidūrimo su kūnu, kurio dydis buvo tarp Vestos ir Cereros. Tokiu atveju iš nuolaužų disko galėjo susidaryti du palydovai. Šiuos scenarijus turėtų padėti atskirti cheminė mėginių sudėtis: pagautas asteroidas būtų išlaikęs lakiuosius elementus, o smūgio metu susidariusi medžiaga būtų Marso uolienų mišinys, pakitęs per susidūrimą.
Pasak misijos sumanymo, 10 gramų dulkių gali padėti atsakyti, ar Marsas kadaise patyrė savo versiją įvykio, kuris suformavo Mėnulį.
