Kodėl gamtoje dažnai pasikartoja šešiakampės formos

Šešiakampės formos aptinkamos ne tik geometrijoje ar bičių koriuose. Jos matomos ir Airijos Giant’s Causeway, Armėnijos Garni tarpeklyje, išdžiūvusio purvo įtrūkimuose, kopose bei dėmėse ant gyvūnų kailio.

Matematikai tai aiškina, be kita ko, Benaro gardelių pavyzdžiu. Kai skystis kaitinamas iš apačios, šiltesnė medžiaga kyla aukštyn, o vėsesnė leidžiasi žemyn. Taip sluoksnyje susidaro stabilios konvekcinės struktūros, kurios susitelkia į šešiakampes ląsteles.

Tokį pasikartojimą lemia ne vienas mechanizmas. Vienais atvejais svarbi konvekcija, kitais – paviršiaus įtempis, medžiagos augimas ar džiūvimas. Skirtingos fizinės sistemos todėl gali suformuoti panašų raštą.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – šešiakampė struktūra Saturno šiaurės ašigalyje. Kiekviena jos kraštinė yra panaši į Žemės skersmenį. Ilgą laiką nebuvo aišku, kodėl atmosferos srautas išlaiko tokią taisyklingą formą.

Vėliau panaši struktūra buvo atkurta laboratorijoje. Cilindre su vandeniu sukurtas besisukantis srovinis tekėjimas, o esant skirtingiems greičiams srautas pradėdavo virsti daugiakampiu – nuo ovalo iki trikampio ir šešiakampio.