Kvazarų duomenyse aptiktas galimas svyruojančių po susiliejimo juodųjų skylių pėdsakas
Kai susilieja galaktikos, ilgainiui susilieja ir jų centrinės supermasyvios juodosios skylės. Paskutinėmis akimirkomis susidaro itin stiprus gravitacinių bangų pliūpsnis. Jei ši spinduliuotė išsiskiria netolygiai, naujai susidariusi juodoji skylė gauna postūmį ir išlekia iš centro 360 tūkst. – 3,6 mln. kilometrų per valandą greičiu.
Vis dėlto ji nepalieka pačios galaktikos. Galaktikos gravitacija traukia ją atgal, todėl juodoji skylė ima svyruoti per centrą tarsi švytuoklė: per vidurį juda greičiausiai, o pakraščiuose sulėtėja.
Tokias po susiliejimo atšokusias juodąsias skyles teorija numatė jau seniai, tačiau iki šiol nepavyko įtikinamai patvirtinti nė vieno atvejo, nes kiekvienam kandidatui buvo siūlomas ir kitas paaiškinimas.
Bence Bocsi iš Birmingamo universiteto ir jo kolegos nusprendė ieškoti ne pavienių objektų, o visos populiacijos pėdsako. Po susiliejimo juodoji skylė gali išlaikyti vidinę akrecinio disko dalį ir dar 10 – 100 mln. metų šviesti kaip kvazaras, todėl paieškai buvo pasirinkti būtent kvazarai.
Tyrėjai rėmėsi dviem požymiais. Netoli juodosios skylės esančios dujos, sudarančios plačiųjų linijų sritį, juda kartu su ja, o tolimesnės dujos lieka susietos su galaktika. Pagal šių linijų Doplerio poslinkių skirtumą galima įvertinti juodosios skylės greitį.
Kitas požymis susijęs su dulkėmis. Dulkės paraudonina kvazaro šviesą, o daugiausia jų yra galaktikos centre – ten, kur tokia svyruojanti juodoji skylė juda greičiausiai. Todėl, jei tokie objektai iš tiesų egzistuoja, greičiausi kvazarai turėtų būti ir labiausiai uždengti dulkių.
Autoriai tai patikrino naudodami maždaug 100 tūkst. kvazarų iš 16-ojo Sloan Digital Sky Survey duomenų rinkinio. Jie aptiko ryšį: tarp greičiausių objektų dulkių paslėptų kvazarų dalis buvo tris kartus didesnė nei tarp lėčiausių.
Tyrėjų teigimu, jei šį signalą iš tiesų paliko iš centro išmestos juodosios skylės, tai reikštų, kad tokie susiliejimai vyksta dažnai. Nuo to priklauso ir tai, kiek tokių įvykių ateityje galėtų užfiksuoti observatorija LISA.
