Kvebeko miškuose aptiktas 25 km skersmens Uhackatik smūginis krateris
Kvebeko miškuose aptiktas apie 390 mln. metų senumo 25 km skersmens smūginis krateris, pavadintas Uhackatik. Jį pirmasis pastebėjo ne geologas, o astronomijos mėgėjas, internete ieškojęs vietos žygiui.
2024 metais Joelis Lapointe, peržiūrinėdamas atokaus Kote-Noro regiono žemėlapius, prie Marsalio ežero pastebėjo apskritą įdubą. Jis įtarė, kad tai gali būti smūgio pėdsakas, ir parašė specialistams.
Tais pačiais metais prancūzų tyrėjai Meteorite Society susitikime šį ežerą įvardijo kaip galimą vienuoliktosios Kvebeko smūginės struktūros centrą. Vėliau ši užuomina pasiekė Western University planetologą Gordoną Osinskį.
Iš pradžių jis abejojo, tačiau 2025 metų spalį nusprendė vietą patikrinti. Hidrolėktuvas negalėjo priplaukti prie kranto, todėl įrangą teko 50 metrų nešti vandeniu, o vėliau ekspedicijai teko bristi per pelkes, vabzdžių pilnas vietas ir tankius sąžalynus.
Lemiamas atsakymas slypėjo uolienose. Vietinė brekčija anksčiau buvo laikyta diatremos – piltuvo formos vulkaninio kanalo – pėdsaku. Tačiau jau antrąją dieną komanda aptiko suardymo kūgius. Pasak G. Osinskio, tokios struktūros susidaro esant milžiniškam smūgio slėgiui ir yra vienintelis nedviprasmis susidūrimo požymis, kurį lauko sąlygomis galima atpažinti plika akimi.
Dabar ši struktūra apibūdinama kaip sudėtingas krateris su centriniu pakilimu ir aukštais skardžiais, kuriuose matoma stulpinė atskirtis. Jis susiformavo maždaug 100 mln. metų anksčiau nei smūgių į Žemę pagausėjimas, siejamas su galimais susidūrimais asteroidų juostoje.
Pasak G. Osinskio, tokio masto smūgis šiandien nusiaubtų ištisą regioną, nušluotų didelius miestus ir paveiktų visos planetos klimatą.
Šis radinys vadinamas didžiausiu nuo 2018 metais aptikto 31 km skersmens Hiawatha kraterio. Formalaus pripažinimo dar laukiama iš Meteorite Society komiteto.
