Marso paviršiuje – senovės vandenyno pakrantės linija
Astronomai jau beveik neabejoja, kad Marso paviršius kadaise buvo padengtas skystu vandeniu. Šią hipotezę patvirtina nauji duomenys, gauti iš kosminių stebėjimų. Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas Mars Express neseniai perdavė detalias Šalbatano slėnių nuotraukas, kurios atskleidžia senovinio vandens srauto pėdsakus.
Senovės Marso upės ir kanjonai
Prieš maždaug 3,5 milijardo metų vanduo, tekantis nuo aukštumų, išgraužė uolose apie 1300 km ilgio ir iki 10 km pločio kanjoną. Artėjant prie Chryse slėnio, kanjonas virsta tipine upės delta, kurioje matomi vandens erozijos pėdsakai. Šiuo metu kanjono dugnas ir sienos yra padengtos vulkaniniu pelenais bei marso dulkėmis, tačiau kai kuriose vietose atsiveria reliktinis dugnas.
Chryse slėnio ir Tarsio regiono reikšmė
Chryse slėnis yra apsuptas kelių panašių kanjonų, kurių susikirtimo taškai yra viename aukštyje, formuodami senovinio kranto linijos pėdsakus su aiškia erozija. Į šiaurę nuo Chryse slėnio yra Marso Šiaurinis poliarinis baseinas, o į pietvakarius – Tarsio kalnų regionas. Tai rodo, kad Chryse slėnis anksčiau galėjo būti didelis ežeras ar net vandenyno įlanka, kurią papildė srautai iš aplinkinių kalnų.
