Marso šiaurinės poliarinės kepurės krateriuose aptikti nevienodi sezoniniai šerkšno pokyčiai

Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama G. K. Shor, išanalizavo 36 kraterių Marso šiaurinės poliarinės kepurės regione nuotraukas ir nustatė, kad šviesios nuosėdos jų dugne auga ir tirpsta nevienodu ritmu.

Kaip skelbiama žurnale Journal of Geophysical Research: Planets, 32 krateriuose ryškumas keitėsi priklausomai nuo sezono, o keturiuose nepakito visai.

Tyrimui naudotos kameros HiRISE, esančios zonde Mars Reconnaissance Orbiter, nuotraukos, darytos 2006-2025 metais. Jos apėmė Marso metus nuo 28-ojo iki 38-ojo pagal vietinį kalendorių, kuriame vieni metai trunka apie 668 Marso paras.

Tyrėjai siekė išsiaiškinti, ar ledas kraterių dugne žiemą storėja, o vasarą traukiasi. Paaiškėjo, kad šis procesas nėra vienodas: ne visi krateriai iš vienų Marso metų į kitus keičiasi taip pat. Kai kuriais metais dalyje jų matyti kitoks šerkšno pasiskirstymas, o gretimi krateriai išlaiko beveik tokį patį padengimą.

Anot tyrimo autorių, tai rodo, kad sezoninis šerkšno ciklas ir metinis masės balansas yra lokalūs procesai, kiekvienoje įduboje vykstantys savaip, o ne vienu metu apimantys visą poliarinę kepurę. Šiuos skirtumus lemia reljefas, konkrečios įdubos geometrija ir joje susiformuojantis mikroklimatas, kurie valdo energijos balansą ir vandens garų pernašą.

Šaltinyje pažymima, kad Marso šiaurinę kepurę sudaro vandens ledas, o pietinę – anglies dioksidas, ir šį skirtumą lemia aukštis. Dėl vandens ledo šiaurinis regionas yra ištirtas geriau. Anksčiau radaras SHARAD tame pačiame aparate parodė, kad ledo nuosėdos šiauriniuose krateriuose turi panašią vidinę sandarą, vadinasi, jos kaupėsi tuo pačiu laikotarpiu ir panašiomis sąlygomis. Pietuose tokių grupių yra mažiausiai dvi.

Tyrėjų teigimu, kitas žingsnis – kurti modelius, galinčius apskaičiuoti orų procesus atskiro kraterio, o ne visos poliarinės kepurės mastu.