Mėnulio paviršiaus pokyčiai
Iš tolo Mėnulis atrodo nepakitęs, tačiau jo paviršių nuolat keičia du procesai – meteoroidų smūgiai ir saulės vėjo poveikis. Šie procesai vadinami kosminiu išvėdinimu.
Saulės vėjo simuliacija laboratorijoje
Georgia Tech mokslininkai sukūrė eksperimentą, kuriame saulės vėjas buvo atkartotas vakuuminėje kameroje. Tai leido detaliau ištirti šio proceso poveikį Mėnulio paviršiui.
Aspirantas fizikas Rošan Trivedi ir neseniai baigęs studijas Advik Vira naudojo įlmenitą, kuris yra dažnas tiek Žemėje, tiek Mėnulyje. Jie apšvitino jį sintetiniais saulės vėjo dalelėmis – deuterio jonų pluoštu.
Geležies nanodalelės ir jų reikšmė
Eksperimento metu susidarė geležies nanodalelės, kurios yra svarbios vertinant Mėnulio paviršiaus vėdinimo amžių. Šios nanodalelės formuojasi tiek dėl mikrometeoroidų, tiek dėl saulės vėjo poveikio.
Laboratorijoje gauti įlmenito kraštai buvo beveik identiški Mėnulio grunto pavyzdžiams, surinktiems Appolo misijų metu. Tai rodo, kad saulės vėjas yra pagrindinis šių nanodalelių formavimosi veiksnys.
Vandens formavimasis Mėnulyje
Be geležies, įlmenite atsirado mažos ertmės. Saulės vėjo protonai atneša vandenilį, o Mėnulio mineraluose jau yra deguonies. Šios ertmės gali tapti vieta, kur formuojasi vanduo.
Fizikas Filipas Furstas pažymi, kad saulės vėjas gali būti vienas iš mechanizmų, kaip Mėnulyje susidaro vanduo. Jei tai tiesa, būsimos vandens atsargos gali būti numatomos dar prieš astronautams pasiekiant Mėnulio paviršių.
