Mėnulio tolimojoje pusėje aptiktas palaidotas vulkanas gali saugoti senovinio magnetinio lauko pėdsakus
Mėnulio tolimojoje pusėje, į šiaurės vakarus nuo Pietų ašigalio – Aitkeno baseino, esantis šviesus vingiuotas darinys, vadinamas Dewar sūkuriu, padėjo tyrėjams priartėti prie atsakymo į seną klausimą – ar Mėnulis kadaise turėjo nuosavą magnetinį dinamo mechanizmą.
Tokie dariniai dažniausiai sutampa su magnetinėmis anomalijomis. Tyrėjai iš ETH Zurich, DLR ir Taikomųjų geomokslų instituto sujungė GRAIL, Lunar Prospector ir Kaguya misijų gravitacinius bei magnetinius matavimus. Pasitelkę informacijos teorijos metodą, jie įvertino, koks paslėptas kūnas galėjo sukelti tokius signalus.
Jų išvada – po paviršiumi slypi maždaug 60 km skersmens palaidotas vulkanas, nusitęsiantis 5-9 km gylyje. Jis yra tankesnis už aplinkines uolienas ir stipriai įmagnetintas.
Tyrimas taip pat pasiūlė paaiškinimą, kodėl ši sritis atrodo šviesesnė. Virš vulkano esantis regolitas turi daug geležies oksido: jis gerai atspindi šviesą, bet greitai kinta veikiamas Saulės vėjo. Kadangi įmagnetinimas čia yra horizontalus, magnetinis laukas veikia tarsi skėtis ir nukreipia daleles į šalis. Ten, kur anomalija yra vertikali, laukas nukreipia jas tiesiai į gruntą, todėl paviršius tamsėja.
Pasak tyrėjų, toks įmagnetinimas formavosi nuo šimtų tūkstančių iki milijonų metų, o asteroidų smūgių sukelti laukai išsilaiko daugiausia kelias dienas. Todėl, jų vertinimu, labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra ilgai gyvavęs Mėnulio dinamo mechanizmas.
Magnetinio lauko amžius buvo įvertintas pagal aplinkines uolienas. Senoviniai bazaltai po sūkuriu yra virš Pietų ašigalio – Aitkeno baseino išmestų nuogulų, kurių amžius siekia apie 4,32 mlrd. metų, ir juos dengia Freundlich – Sharonov baseino išmestos nuogulos, datuojamos maždaug 4,14 mlrd. metų. Iš to daroma išvada, kad prieš maždaug 4,22 mlrd. metų Mėnulis turėjo magnetinį lauką, nors jis buvo gerokai silpnesnis už dabartinį Žemės lauką – apie 11 mikroteslų, palyginti su maždaug 50 mikroteslų Žemėje šiandien.
Kaip tiksliai veikė šis mechanizmas, dar neaišku. Daugiau užuominų tikimasi iš Lunar Vertex modulio, kuris tirs kitą žinomą sūkurį – Reiner Gamma, taip pat iš Chang’e-7, Chang’e-8 ir Artemis misijų mėginių.
